Make our escape, you're my own papillon.

jeigu mėgstat britus ir indie, jeigu žinot, kas yra joy division, tačiau jie jum truputį per sunkūs, tada puikiai susiklausys editors.

pirmiausia užsikabinau ant papillon. taip iki galo ir nesužinojau, ką tas žodis reiškia, tačiau su ja puikiai galima pravalyt šokių aikštelę, o jei to daryti nenorite, yra, anot karolės, puikus tiesto coveris.

klausai jų trijų diskų, jau beveik išmokai visus žodžius ir galvoje spėjo įsitvirtinti keistos sintezatoriaus linijos, kai netyčia aptinki akustines versijas. ir tada vėl įkrenti. nežinau, kas dar moka taip gerai skamba akustiškai (na, nebent tie patys man iki kraujo žinomi arctic monkeys), dainos dažnai skiriasi nuo originalų, tačiau jos turi kažką savito. apskritai, editorsai sukuria tokią mistinę atmosferą, kurios negaliu apibūdinti - reikia paimti ir paklausyti.

vokalisto balsas irgi išskirtinis. dar vienas dalykas, kuris išskiria editorsus iš įprastų indie grupelių, kurios drasko gitaras, žiūri į batus etc etc.

paskui imi gitarą, susirandi akordus, kol galiausiai išeina kažkas panašaus į smokers outside the hospital doors. seniai neradau grupės, kurią taip smagu dainuoti/groti.


ir jeigu dar trūksta kažko iki pilno užsikabliavimo, aš jum siūlau an end has a start. laiko tėkmę sustabdanti daina, ne kitaip.



milda