Interviu su Colours of Bubbles

Klipo filmavimas. Dešinėje stovi J. Aleksovas.

Colours of Bubbles ką tik išleido savo naująjį singlą "Phoenix" bei pirmąjį vaizdo klipą. Mes ypač džiaugiamės Lietuvos Mančesterio grupės sėkme ir nusprendėm jų paklausti tiek apie "Phoenix", tiek apie ateities planus. Į klausimus atsako grupės vokalistas Julijus Aleksovas.

"Phoenix" gan smarkiai skiriasi nuo jūsų ankstesnės kūrybos. Kaip kilo idėja ją sukurti? Kas ją įkvėpė parašyti - kino filmas, o gal kita grupė?

Julius Aleksovas: Na, visų pirma mes nemanom, kad ji yra visiškai kitokia. Tiesiog prie santykinai lengvesnio „country/western“ pridėjom daugiau elektrinių gitarų. Atrodo, kad ir kitais metais pas mus tų gitarų bus nemažiau, tai galite tikėtis panašių dainų.

Didelių paslapčių jos sukūrime nėra – dainos pas mus dažniausiai susikuria pačios. Taip, „Pheonix“ - tai visiškai kitokia istorija nei „My Little Sue“ – apie tai, kaip kitas žmogus užvaldo tavo pasaulį, kaip negali atsiskirti, kaip reikia apsispręsti... Bet nepaslaptis, kad ją grojam jau kuris laikas, tad ji nera tokia nauja daina. Dabar sunku ir prisiminti, kas labiausiai įkvepė. Aišku, o galutinėje versijoje daug ką lėmė pats sėkmingas įrašas ir tai, kad suvedimą atlikti dainą išsiuntėme masteringo meistrams į niūrųjį Velsą [juokiasi]

Tik paaiškėjo sena kaip pasaulis tiesa – reikia laiko, kol daina „nusistovi“, kol įgauna skambesį, kuriuo likome patenkti. Čia kaip jaunas božole vynas, kuriam dar reikia laiko iš tikrųjų prieš tai, kaip jį pulti ragauti. [juokiasi]

Kodėl klipą kurti pasirinkote kartu su "TWODICKS"?

JA: „TWODICKS“ pastebėjome dar ankstyvą pavasarį, kaip ir visi – „Facebooke“ :). Jie ''ant Lietuvos'' turėjo kažką naujo, darė viską kitaip. Mum tas patiko. Nenorėjome kartoti, kas jau buvo čia padaryta anksčiau – 00-aisiais ar 90-aisiais. O jie pasirode naujoviniai, bent Lietuvoje. Taigi taip viskas ir susiklostė kone savaime, mums nusiuntus pradinę dainos versiją ir pasiūlius dirbt su mumis. Vaikinai iškėlė sąlygą, kad idėjos yra jų, ir su ja sutikome.

Mūsų vadybininkas juokiasi, kad jei būtume žinoję, kad jie bus taip reikalingi visiems, taip įvertinti (ir nebeturintys laiko), gal ir nebūtume pradėję... Kai jie atsiuntė pirmą scenarijų, nebuvo nei „Sattos“ reklamos, jie nebuvo nieko filmavę. Dar užtruko fondų paieškos, kad nusamdyti malunsparnius... na, jūs žinote, kad jos nebuvo sėkmingos ir išėjo tikra self-financed, independent production. Bet galų gale manau, kad „TWODICKS“ gerai atspindi mūsų laikus.

Kokia yra "Phoenix" klipo idėja?

JA: Klipo idėja yra kiek gilesnė, nei kad gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mergina, kuri pasirodo ekrane iš tikrųjų yra matoma tik mums, klipo žiūrovams. Klipo herojus vaikinas jos nemato, ji tik „šmėžuoja“ šalia, kaip prisiminimas, kurio negali atsikratyti. O gal to nenori padaryti ..?

O pats herojus tuo metu klaidžioja po mišką, tarsi po savo mintis. Jis klaidžioja po mišką, tarsi po savo mintis – praeina visa diena nuo ryto iki vakaro – tarsi gyvenimas. Ieško paslapties, ir negali jos atskleisti... ar atsikratyti.

Kokie Colours Of Bubbles ateities planai?

JA: Tolimos ateities planų neturime. Tokių niekad neturėjome. Neveltui ir KAISER CHIEFS neseniai interviu pasakė, kad pasaulyje dabar sunku lengvai gyventi penkiems vaikinams su gitaromis. Gal net ir sunkiausi laikai „prasisukti“ nuo BEATLES laikų... [juokiasi].

O artimiausios ateities planai labai aiškūs – jau sausio 13 dieną, penktadienį visus šiauliečius pakviesime į „Pogo“ klubą, kur koncertuosime pakeistoje, jaukesnėje scenoje. Galite tikėtis ir daugiau siurprizų, pavyzdžiui „Coloursų“ rokoteka, kur sugrosim visą mėgstamą muziką – kiekvienas atskirai.

Išsimiegoję šeštadienį patrauksime į Rygą, kur jaukiame bare „ILOVEYOU“ Senamiestyje Aldarių gatvėje vakare vyks kol kas paskutinis aiškiai mūsų suplanuotas koncertas. Ir – kol – kas...

Ko tikėtis klausytojams? Kaip tolimesnį Colours Of Bubbles gyvavimą, stilių

įsivaizduoja patys atlikėjai?

JA: Na mes save laikome - pavadinkime – visada ieškotojais. Nesam nusistovėję ties vienu konkreciu žanru ar būtent tokiu, o ne kitokiu stiliumi. Mes niekad negalvojom pirmiausia apie tai kokio stiliaus daina turėtų būt sukurta, o tik po to apie pačią dainą.

Bet kokiu atveju mums kaip draugams svarbu ir koncertai, todėl pirmą pusmetį toliau ketiname groti - gal artimame užsienyje kiek daugiau nei Lietuvoje... O su nauja baigta programa tikrai neketiname nuvilt ir mūsų gerbėjų Tėvynej.

Kitas dalykas – nesinorėtų daryti kompromisų ir tapti kažkokiais soliniais atlikėjais su akustinėmis gitaromis only, todėl planuojame sugrįžti vasarą į festivalių scenas, kur kokybiškas garsas, šokinėjanti prakaite publika ir geras tūsas.

Tiesiog viskas vyksta savaime, pasroviui. Bet, žinoma, neketiname atsisakyt mėgstamų country elementų mūsų muzikoje. No way. O viskas kitkas priklauso nuo iTunes topų [juokiasi].

No bad taste in your mouth for 2012!

Karolė ir Milda

Nuotraukos: "TwoDicks"

The Colours Of Bubbles dovanoja singlą

The Colours of Bubbles pirmą žiemos dieną išleidžia ir dovanoja truputį mistišką ir sunkesnę dainą - Phoenix, kuri smarkiai skiriasi nuo senesnės vyrukų kūrybos. Tie, kurie lankosi jų koncertuose tikriausiai nenustebs, nes daina yra grojama nuo pirmojo EP išleidimo, tačiau jiem siūloma net trys remixai: Golden Parazyth, Eatyourwork vs Fingus ir grupės klavišininko - M. Pūgos. Kaip reikia reaguot į iš indie muzikos pagamintus remixus nelabai žinau - nuspręsti teks jums patiems. Singlą seka keli koncertai Estijoj ir Latvijoj, o mes laukiam pirmojo klipo ir keleto koncertų Lietuvoj.

Enjoy. Parsisiųsti dainas galite iki pirmadienio iš www.cob.lt

milda

SINICKI & SINICKI at SIENA, 2011 11 12

Begaliniam laike 

Saturno žiedai 

Tu vėl esi tame taške 

Kuriam buvai 

And now he’s got moves like Sinitzky. 

Tačiau, jam skauda gerklę. Minimalus bajerių kiekis. Blaivas. Kartais lūžtantis balsas - nieko tokio. Juk Tomas geriau žino. 

Mira neaiškiai vėluoja. Nežinau, kiek vėluoja, kiek čia planas buvo Tomui pradžioj groti vienam. Kaltas Gerumas, We Could Have It All, Kuti Kuti, Juokas Pro Ašaras, Lūkesčiai ir Pasiekimai, Anykščių Vynas, nauja Visos Miesto Prostitutės versija - Manęs Nebėra (Mylimas Tėvas ir Sūnus). Savotiška romantika, intymumas, kartais liūliuojantis liūdesys, akys krypstančios tik į Tomą. Mažiau žinomos, mostly lietuviškos, dainos, kurių aranžuotės paprastos, tačiau lyricsai priverčia šiurpuliukais nusėti ne vieno žmogaus kūną. 

"Atsisekit liemenėles ir pasitaisykit higieninius įklotus" (ar kažką panašaus) praneša Tomas ir į sceną pakviečia Miroslavą. Publika šėlsta, Mira pasiima elektrinę gitarą ir mes pasineriam į nostalgiją. Lisa. Foreign Policy. Kur žiūri mamos, kur žiūri tėvai. Round and Round. Follow you. When There’s Nothing Left. So What. I’ll Burn Your House On Sunday Morning. Absoliutus susimąstymas. Sėdi ir lauki, kada, NA KADA GI, į sceną įžengs Erikas ir Vladas. Kai kurie iš žmonių juk ne sėdėjo, o negailėdami savęs šokinėjo pagal Gravel elektrines gitaras 2008m. balandžio 19d. toj pačioj salėj. Dabar jie tiesiog sėdėjo ant kilimo ir mėgavosi ½ Gravel. 

Bisas. Visi atsistoja ir net nežada atsisėst. Aš Išpjoviau Tavo Širdį kaip visada nuostabiausia, kad ir kaip banalu. Bet gražu, kai visi dainuoja. Mes su Milda stangiamės nedainuot per tas lietuviškas, nes paskui youtube’ėj ant mūsų rėkia. O Tomas paskui sako, kad nusivylė visišku pirmos eilės apatiškumu ir nepadėjimu dainuot. Anyway. Kaltas Gerumas aranžuotė su Mira - užskaitom. No Contradiction - “Nauja Gravel daina” - štai kiek nedaug reik pasakyt Tomui, kad jis paverstų mus naivuoliais, kurie vis dar tiki atsikūrimu. 

Man, asmeniškai, tobulas planas būtų: solinis lietuviškas Tomo albumas ir iškart Gravel atsikurimas. Taip, galbūt GRAVEL Grįžk Facebook’o page’e aštuonišimtai fanų tėra tik skaičius, o muzika Lietuvoje išliks labdaringa, aš tikiu, kad bent 500 žmonių tai daug reikštų. Ar aš naivi? Manyčiau, kad taip. Vis tiek viltį nusinešim į kapus. 

Tomo albumo reikia, nes tos lietuviškos dainos ne tik šiandien margino mano lietuvių sąsiuvinio paraštes, bet ir todėl, kad tai pagaliau būtų bent kažkoks lietuvių pasąmonės išjudinimas, lašelis Sex Pistols kritikos. Kažkas, ko tikriausiai negrotų net Opus3, bet paaugliai atrastų ne tik AITŠ. Tai atsiduoda Ashcroftu, bet šitos dainos privalo išlikti. 

In conclusion, koncertas buvo trumpas (1.30h), bet įspūdį paliko, kas be ko. Netgi ta juokinga pirma eilė šįkart buvo tikrai juokinga bent jau pradžioje, kai Tomas išėjo ir visos tokios: “OMG, tai kai sukūdęs”. Tomai, nelikote nepastebėtas. O Mirai ovacijų niekas negailėjo. Aš kartais susimąstau, kodėl jis nedaro naujos veikos. Arba, jeigu atsikurtų Gravel, gal jis įdainuotų kokią dainą. Visai kaip su Gallagheriais ir revoliuciniu antru albumu. 

Karolė. 

 P.s. pirmąkart fotografavau pati.

Gravity The Seducer

Sveiki, mieli draugai, skaitytojai ar šiaip random žmonės. Prie šio faino būrio prisijungiu aš, Živilė, internete žinoma kaip LabTwat (neklauskit, ką mano nick’as reiškia, neaiškinsiu:D)
Pirmajam savo blynui pasirinkau Ladytron naują darbą ‘Gravity The Seducer’. Neatsitiktinai, nes šis albumas išėjo tik rugsėjo 13 dieną ir šiaip, Ladytron yra mano bene mėgstamiausia grupė, neslėpsiu :D

Ladytron yra britų grupė (kilusi iš Liverpool, kaip ir The Beatles, yay), kurianti elektroninę muziką, kurioje galima aptikti ir shoegaze, electroclash bei new wave elementų.Išpopuliarėjo su tokiomis dainomis kaip ‘Seventeen’, ‘Playgirl’ ir ‘Destroy Everything You Touch’.
Šis albumas – jau penktasis grupės diskografijoje (jei skaičiuotume ir ‘Best Of’, tai būtų šeštasis), mano labai labai lauktas ir trokštas, nes per porą metų atsiklausiau jų diskografijos ir labai norėjosi kažko naujo. Pati grupė savo albumą apibūdina kaip baroque’n’roll žanro kūrinį. Ir išties, taip ir yra.

Pirmasis albumo singlas buvo išleistas dar 2010-aisiais – buvo įtrauktas į kompiuterinio žaidimo FIFA 11 (jų soundtrackai visada geri būna) garso takelį. Turiu pripažinti, pirmąkart paklausiusi šios dainos, nebuvau sužavėta, tik po kelių klausymų ji man ėmė patikti ir iki šiol patinka.

Pirmoji daina albume – ‘White Elephant’. Pirmos 30 sekundžių man buvo ‘nnnnuu nelabai...’, tačiau tik išgirdusi vokalistės Helen Marnie balsą (kuris, mano nuomone, yra dieviškas:D), dainuojantį ‘surrender with me’, pasidaviau. Aukšti sintezatoriaus garsai suteikia dainai paslaptingumo ir kažkuo primena vargonus.

Antroji – ‘Mirage’ – my personal favourite. Greičiausiai nepavyks šios dainos įvertinti objektyviai...Pradžioje tipiniai sintezatoriaus garsai, būdingi ne vienai šios grupės dainai, ir lyriksai, ak, lyriksai.
‘Holding hands with the mirage
You don’t listen,
You do not exist’.
Itin paslaptingai skamba back-vokalistės ir klavišininkės Miros Aroyo ūkavimas, dainuojant Helen. O dainos pabaigoje, Helen kartojant ‘holding hands with the mirage’, sintezatorius, Miros ūkavimas, balsų pasikartojimas skamba tiesiog tobulai, šitos dainos klausydavau per audras :D

Trečioji ‘White Gold’ man asmeniškai nelabai patinka, melodija tokia gan aštri, nors Helen balsas atrodo toks tolimas ir sukuriamas paslaptingumo įspūdis, kurį aš itin mėgstu, ir šios eilutės: ‘Gold, you will always come to me
With the power of deception
Gold won't ever comfort me
The color of deception’
Man skamba nelabai harmoningai.

Ketvirtoji daina albume yra pirmasis naujojo albumo singlas ‘Ace Of Hz’, išleistas dar ‘Best Of’ dainų rinkinyje. Po pirmo klausymo galbūt ir nesužavėjusi, bet po antro tikrai patikusi. Ypač tas perėjimas iš pirmojo priedainio į ‘Draw closer to me’, labai švelniai ir subtiliai.

Penktoji daina – instrumentalinė ‘Ritual’. Pirmąkart klausydama šios dainos vis laukiau dainos žodžių, kol po minutės supratau, kad čia instrumentalinė daina, kas mane nuvylė. Melodija tikrai gera, ir norėtųsi išgirst Helen balsą, nes daina dabar kažkokia neišpildyta. (galbūt čia ir dėl to, kad ne itin mėgstu instrumentalus :D)

Šeštojoje dainoje ‘Moon Palace’ išgirstame Mirą Aroyo, kuri yra bulgarė, todėl jaučiamas šioks toks akcentas, kuris skamba taip šiurkščiai, bet jis tinka visoms dainoms, kurias dainuoja Mira. Tokių nėra labai daug, tačiau jos visos išsiskiria tokiu šalčiu, dvelkiančiu iš jų. Ši daina – ne išimtis.(gerąja prasme)

Septintoje albumo dainoje 'Altitude Blues' taip pat dainuoja Mira. (Jei klausa manęs neapgauna, girdžiu ir Helen). Tiesa, tai labiau primena kalbėjimą, o ne dainavimą, tai Mirai yra gan būdinga. Prisipažinsiu, nors ir Miros balsas yra toks egzotiškas ir hipnotizuojantis, man labiau patinka Helen balsas, ir šitoj dainoj, kurios melodija tiesioghttp://www.blogger.com/img/blank.gif magiška, norėtųsi Helen. Oh well :D

Aštuntoji – singlas ‘Ambulances’, pirmosiomis sekundėmis buvo benuviliąs, nes tas dažnas būgnų mušimas ne itin sužavėjo. Kol neišgirdau Helen balso, kuris šitoj dainoj yra (aš turbūt per dažnai vartoju šį žodį) DIEVIŠKAS. Nepabijosiu šio žodžio, balsas išties skamba magiškai, toks jausmas, lyg būčiau ant snieguoto kalno viršūnės.

Devintoji – ‘Melting Ice’, iškart užburianti balsu, kuris sklinda nežinia iš kur. Puiki daina klausyt per audras, kai žaibuoja ir lyja. Ir dainos žodžiai man iotin patinka ‘Hide you, not seek you or flee here I must, before you can melt down my iceberg of trust’. Pačio albumo viršelis puikiai iliustruoja tai, kaip aš jaučiuos, klausydama šios dainos.

Dešimtoji – vėl instrumentalinė ‘Transparent Days’, kuri man ne prie širdies, tai net nežinau, kaip objektyviai ją pateikti. Spręskit patys :)

Vienuoliktoji daina – ‘Ninety Degrees’ – vėl tobulas ir dieviškas Helen balsas ir vėl aš jaučiuosi tarsi pasiekusi Himalajų kalno viršūnę.

Dvyliktoji, last but not least, kaip sakoma – ‘Aces High’. Pavadinimas – aliuzija į ‘Ace of Hz’ – instrumentalinė ir supaprastinta minėto singlo versija. Nors ir instrumentalinė, bet patinka ir lengvai susiklauso.

Negalėčiau pasakyti, jog šis albumas yra visai kitoks, nei likę kiti, bet jis toks barokiškas, kupinas a la vargonų skambesio ir puikiai tinkamas klausyti per audras ar esant kalnuose. Taip.

Albumo overall nevertinsiu, visgi mėgstamiausia grupė (ir šiaip sielos muzika), sunku būtų objektyviai. Paklausykit ir įvertinkit patys:)

Živilė

Arctic Monkeys - Evil Twin

Bezdžionės šįkart vienu šūviu nušauna du zuikius - iš vieno gero ir tikriausiai daug kainavusio klipo pagamina panašų antrą singlui iš b-sides. Evil Twin puikiai tiks visokiems hipsteriams, kurie mėgo Favourite Worst Nightmare ir teigia, kad Humbug yra šūdas. Beje, pats skambesys primena b-side Nettles. Enjoy.

milda

MYLO XYLOTO. "It means whatever you want it to mean."

Said Chris Martin to everyone. Su tokiu pavadinimu jie iš karto sau užsistatė labiausiai užknisantį klausimą geriems metams į priekį. Bet ne pavadinime esmė.

Aš laukiau albumo gerus metus. Daugiau šiaip jau. Ir jis tikrai ne toks, kokio aš tikėjaus. Jis geresnis. Nors  dauguma jūsų jį jau nurašėt išgirdę "Every Teardrop Is A Waterfall" vasaros vidury, aš prižadu šiuo įrašu jus įtikinti jį perklausyti. Jei ne pirmą kartą, tai tikrai su kitokiu požiūriu. Nors muzikos kritikai naująjį albumą vertina prastai.

Pirmiausia, jis skyla į minimum tris dalis:

• intro instrumentiniai trumpi pragrojimai (kurie man visada asocijuojasi su tas pačiais dalykais "(What's The Story) Morning Glory?" ir šiaip jau aš jų nemėgstu).
• pop singlai, kurie užvaldo pasaulį su pozityvumu, sintezatoriais, elektriniais būgnais, susintenintais vokalais bei rihanna. 
• the old and the good ones, ištikimiems.  šie gabalai tiks netgi debiutinio albumo fanams.

Taigi. Albumas prasideda vienu iš trijų instrumentalų. Mylo Xyloto it's called. 

Toliau seka Hurts Like Heaven. Naujas skambesys, kuris labiausiai linksta į Viva La Vida B-Sides. 

Use your heart as weapon
And it hurts like heaven

Paradise. Pirmasis oficialus albumo singlas su super mielu video klipu (gera reklama drambliams). Kažkuo panašu į X&Y. Tarp draugų ši daina žinoma kaip "Parrot parrot parrot dies".

The wheel break the butterfly.

Charlie Brown buvo girdėta jau iš live'ų, kaip ir Hurts Like Heaven. Man ji spinduliuoja ta energija, kuri buvo debiutiniame albume.

Be the cartoon heart. 

Visų mėgstamiausia tikriausiai taps Us Against The World. Ji taip kvepia "A Ruch Of Blood To The Head", kad jūs galit cituoti, dainuoti, niūnuoti ir visa ką daryti su ta daina. 

Čia yra žiauriai juokinga, nes kai ieškojau dainos, tai radau grupę PLAY, kuri turi dainą tokiu pat pavadinimu. 

And lift off before trouble
Just erodes us in the rain

Toliau dar viena 'ne daina' - M.M.X.I. (aš net susilaikau jas komentuoti), kuri introdiusina mus su... *pasigirsta būgnai*

Every Teardrop Is A Waterfall! I don't give a shit. Čia mano šios vasaros himnas. Praėjo jau daugiau nei keturi mėnesiai, aš vis dar jos klausau, ji man vis dar kažkaip magiškai neatsibosta, o klipas inspireno mane pasidaryti fotosesiją, pamilti rožinius batus bei savo ypač spalvotą džemperį. Aš vis dar girdžiu žmones iš niekur nieko pradedančius niūnuoti riffą (ha-ha!).
I turn the music up, 
I got my records on.


Major Minus, ETIAW singlo b-side, buvo nuostabi staigmena, kai pamačiau ją albume (o Moving To Mars - ne). Ji mane užkabino nuo tada kai pasirodė, ypač bridge'as.
You could hear them climbing the stairs
Got my right side fighting while my left hides under the chairs

U.F.O. Dar senųjų Coldplay. Taip miela, net neapsisprendžiu kam priskirt.
I know I swear we'll find somewhere the streets are paved with gold

O dabar, Best Song of All Times So Far... Princess of China feat. Rihanna! Seriously. Ta daina nėra bloga. Ji man netgi patinka. Bet ten yra Rihanna, o čia jau principo reikalas. Man vis dar nesupranta kodėl ji..
You could have been the princess, I'd be a king
Could have had a castle and wore a ring

Iš tikrųjų, pirmą kartą perklausius mano ausį labiausiai patraukė Up In Flames. Toks minimalistinis gabalas, bet jis turi savitumo. Ne koldplėjiška, bet ir ne pop. Įsirašo į mano mėgstamiausių dainų sąrašą forever. Beje, manau, kad tai galėtų būti superinis OST House'ui.
Up in flames
We have slowly gone
Could we pour some water on?

A Hopeful Transmission. Paskutinis nelabai zongas.

Don't Let It Break Your Heart. Primena supopsintą dainą iš Parachutes. Bet tokių dainų reikia. Graži pati idėja.
Those heavenly regrets still on me though
Trying to catch a cannonball

Up With The Birds man primena, kaip keistai skamba Chriso vokalas žemoje tonacijoje. Kažkas tarp A Rush Of Blood To The Head ir jų naujo skambesio. Nes tas paskutinis stulpelis keičia visą nuotaiką į spalvotą gėrį.
Even though all my armor might rust in the rain
A simple plot but I know one thing
Good things are coming our way

Taigi, mano kiekvienos dainos trumpas apžvelgimas su (bent jau man) main eilutėm. Aš pabandžiau bent dalį jų sulyginti su ankstesniais darbais, nežinau kiek man tai pavyko, bet to esmė buvo įrodyti, kad jūsų seni mylimi Coldplay vis dar čia, tik šiek tiek kitokiame įpakavime.

Albumas buvo įkvėptas graffiti mėgėjų, tačiau artwork'o spalvingumas atskleidžia ir albumo turinio įvairumą.

Objektyvios kritikos pateikti negaliu, bet visada galiu pasakyti - listen and decide again am I right or am I wrong.

Fonograma Kongresų rūmuose arba Richard Clayderman

Arba kaip pasityčiojo iš žiūrovų.

Na gerai. Akcijos atrakcijos, gavom nepigiausius bilietus balkone už pusę kainos. Spalio 7d. Grįžtu namo, lyginuos savo marškinukus, puošiuos - šiandien gi ne į kokį gig’ą einam, o į rimtą žymaus pianisto koncertą. Susiruošę nuvykstam į renginio vietą: Kongresų rūmai, kuriuose apstu išsipusčiusių ponučių ir kostiumuotų vyrų. Užimam savo vietas, žmonių tikrai daug, tikimės neblogo reginio. Šviesos užgęsta, pasigirsta angliškas pianino meistro pristatymas. O štai ir jis, gausybė aplodismentų, pristatytos trys mergytės, kurios tą vakarą pritaria smuiku, altu bei violenčele and let the show begin.

Na žinot, mes pagalvojom, kad pirmos dainos konstrukcija yra vienintelė su aranžuote ir visai įdomi. Antroji jau be aranžuotės. Bet kai vėliau sužinome - 90% programos atliekama su fonograma! Tai tiesiog kelia juoka ir mes tikimės, kad bus pertrauka, o vestibiulyje baras.

Čia pertrauka, čia baras, o čia ir antroji dalis. Kai kam ji buvo daug geresnė - šiek tiek “popsava”, Stevie Wonderio dainos, Titaniko sountrackas ir pan. Man net rankos nekyla ploti ir aš nuoširdžiai noriu nebūti.
Kaip galima šitaip gadinti žmonių skonį, plius - už tokius pinigus. Pigiausi bilietai ~100lt, o tu ateini pagrajint ant fuckin’ plokštelės. Dėl manęs ne tik fonogramos, bet ir styginių galėtų nebūti. Gal aš ir nedidelė klasikinės muzikos fanė, bet tai, ką aš pamačiau, tikrai nepatiktų daugeliui. Draugų paklausus kaip jie įvertintų koncertą, kur 1 yra blogai, o 10 - gerai, visi rinkosi minusinę skalę.

Išvada: prieš eidamas į koncertą, pracheckink atlikėją youtubėj.

što? The Kooks

Sveiki ! Prie Kelmickaičių ir Užkuraičių vaidybos prisijungiu ir aš - Naubertas.

Junk of the Heart - naujausias, neseniai pasirodęs ketveriukės darbas. Su Kooks mane supažindino prieš porą metų - jų šlovės metu. Tuo metu mane pakerėjo jų lengva ir paprasta muzika, taip, sutikit, su banaloku tekstu, bet jie turėjo (ir turi!) kažką tokio, kas priverčia jų klausytis vėl ir vėl.

Vėl ir vėl pas mane groja ir jų naujausias darbas. Taip, 'kooksiškas' skambesys išlaikomas, bet klausydamas dainų iškart pradedi su kažkuo lyginti, nes melodija, ritmas ar 'efektai' kažkur girdėti. Asmeniškai man, kai kurios dainos turi The Vampire Weekend ir Two Door Cinema Club skambesio.

Iš tikro, pirmoji mane užkabliavusi daina - Mr. Nice Guy. Viskas lengva, impulsyvu.

Runaway - Two Door Cinema Club skambesį primenanti daina. Daug energijos, atsiranda elektronikos. Man ji labai patiko.

Šitas albumas - naujo kelio ieškojimas. Kur jie nueis, tikrai neaišku. O gal su ketvirtuoju albumu pilnai atras save ir subręs tiek, kiek subrendo ir jų kolegos Arctic Monkeys su savo trečiuoju albumu 'Humbug' ?

Seksim, žiūrėsim ir gyvensim su jais.

ir pabaigai :

Ką manot jūs, Zitos ir Dariai ?

Naubertas.

Liverpool @ POGO Šiauliai

liverpoolis pagaliau sugalvojo kad beveik po metų reikia atvažiuoti ir į šiaulius. mes džiaugiamės ir sulyginam tokį įvykį su kalėdom. malonu ir tai, kad pirmą kartą liverpoolis atsivežė ne tik PARTY, bet ir LIVE bei pakeitė vietą iš mažo ir sausakimšo teatro bufeto, į žymiai erdvesnį ir tokiam reikalui tinkamesnį POGO.

ilgai laukiam, kol visos grupės susiderina (čia tikriausiai ir buvo pats kvailiausias momentas, nes buvo pradėta groti gal apie 11pm vietoj 9pm) ir ant scenos pagaliau lipa Markas Palubenka. didelio susižavėjimo jis man nekelia, todėl aš mačiau jo sudėjus gal kokią minutę. galbūt liverpooliui jis nelabai ir tinka. (?)

last season taip pat labai stropiai nesiklausiau ir net nelabai atkreipiau dėmesį. tačiau vėliau atėjęs garbanotas bosistas linksmino ir stebino išvaizda ir visus miegojusius prikėlė muzika.

o žinoma pati jutubė prasidėjo daug vėliau negu priklausė. ir žinoma, buvo geriausia liverpoolio dalis, nuo kurios iki dabar dar skauda kaklą/kojas/gerklę. ir atrodo tiek mažai tereikia iki pilnos laimės.

taigi, laukiam liverpoolio šiauliuose dažniau, atvežkit mums kuo daugiau grupių pažiūrėt ir pasikultūrint. kad taip liūdna nebūtų.


milda

So why should you be fighting me?

Kažkurį eilinį sykį klausiau XFm ir išgirdau 'The King And All Of His Men'. Ypač kabliuojantis ūkavimas, dainos sudėtis superinė - įsimena iškart. Googlinu ir beveik nėr jokios informacijos apie šią vilko šaiką. Tik, kad jie apšildo grupes ir žadą debiutinį CD. Ir tada aš pradėjau laukt nuo pavasario.

Ir sulaukiau! Su savu skambesiu, alternatyvūs, britišką akcentą turintys ir neblogus riffus kuriantys Wolf Gang įsimena. Man patinka jų ramus pozityvumas, jie nerėkia kažko ir netgi turi visai gerų lyricsų. Ir kas svarbiausia - taško. Tikrai taip.

Nuo ko pradėt klausyt? Jeigu esi ypatingas muzikologas, tai įsijungi albumą išsijungęs shuffle ir bandai parašyti recenziją. 

Jeigu tu esi melomanas, pirma įsijungti 'The King And All Of His Men' ir galbūt suprasi, kad juos netgi žinai. Tada rekomenduoju 'Pieces of You', kuri turi labai įdomų pučiamųjų skambesį. Tada eina 'Nightflying', nes ji tiesiog plaukianti. O susipažinimą siūlau užbaigti 'Stay and Defend', nes ji sako "Now everybody always seems to talk about the sun setting in the west" (mano tėvas pasakytų "žodžių žaismas", bet aš sakau - "gražus mindfuck'inimas man visada patiko"). Tad jeigu perklausius šias 4 dainas supratai, ką aš turiu omeny, aišku eisi klausyt likusių 9. Nes verta. Jeigu neužmigs, šiti turės ateitį.

Labanakt.

P.S. "Back To Back" riffas labai primena Kings Of Leon.