Sapnuose Dainuojantis Vaiduoklis

Štai, ką vadinu kokybišku popsu. Indie/folk/rock prieskoniais tarsi druska, pipirais ir rozmarinu pagardinti idealiausi pietūs mano muzikos grotuvui - Florence + The Machine "Lungs" - įrodo, kad nevalia nurašyti vieno ar kito žanro dėl kelių nevykusių peroksidinių musių sriuboje.

"Plaučiai" pirmąjį savo oro gurkšnį įkvėpė 2009-ųjų liepos šeštąją ir Didžiojoje Britanijoje iš karto užtikrintai klestelėjo į pirmąjį sostą, tuo tarpu Europoje turėjo tenkintis trylikta vieta. Albumą prodiusavo Arctic Monkeys gerbėjų žinomas James Ford, jam padėjo Paul Epworth, Steve Mackey bei Charlie Hugall. Viršelis - ne vienintelis apie išskirtinumą bylojantis ženklas: įdomūs dainų pavadinimai, gilios prasmės ir ypač išskirtinis Florence Welch vokalas. Pastarojo su niekieno kito nesumaišysi net išgyvendamas pagirias.

Žinoma, iš pirmos ausies galima pamanyti, kad tai ne tik anglų kalbą išmokusi, bet ir britišką akcentą išlaužusi Alina Orlova, ypatingai klausantis "Girl with one eye open", nes tai tikriausiai pati silpniausia "Lungs" daina, ypač jei nuimtume visas perkusijas, bosus ir gitaras teliktų kanibališkas Florence klykimas apie tai, kaip ji išmėsinės merginą. Kažin kodėl man nesinori gilintis, kokių jausmų apimta ar patirties išvarginta, ji sukūrė šią dainą. Tačiau tai tik pirmasis apgaulingas įspūdis. Vėliau paaiškėja, kad Orlovai telieka slėptis po lapais.

Pirmiausia mintyse (tiksliau, tame jų plote, kuris užuot supratęs matematiką, įsisavina lyrics'us ir melodijas) įsiminė "Rabbit heart". Ukrainietišką folk'ą primenantis kūrinys idealiai tinka raudonplaukės vokalo galimybėms atskleisti bei sudominti arba priversti nekęsti. Vokalo galimybės atsiskleidžia ir "Howl", ir "Cosmic love", ir "Bird Song", ir... visur?

Apibendrinkime tekstą. Skirtingai, negu dauguma lietuvių "įžymybių" britai (ir visas normalus pasaulis) atlieka tai, ką sukuria patys. Taigi, kol mes dar dedame dažniausiai net ne savo tekstą ant senos visiem gerai žinomos melodijos (ne į temą, bet vaikai pradeda tai daryti mokykloje, per pilietinės dainos konkursus pavogę Scorpions "Wind Of Change" aranžuotę) kažkur, ir ne tik Šengeno ribose, gimsta stebuklai.

Dainų žodžiai ne tik dera su įspūdingu vokalu, bet ir yra velniškai teisingi. "My boy builds coffins" skamba grubiai, keistai, galiu lažintis, kad pamatę pavadinimą ne visi turėtų noro perklausyti dainą, tačiau nepirkite knygos pagal viršelį:
"My boy builds coffins for the rich and the poor/kings and queens them all knocked on his door/beggars and liars, gypsies and thieves/they all come to him cos he's so eager to please". O kur dar "I'm not calling you a liar?" - tiesiog lyriškas realizmas.

Pastaroji šios grupės daina, kuri pavergė mano sielą - "Hardest of Hearts". Tobulai nuostabi. Pavergia ne tik švelnus ir žemas (kas "Lungs" neįprasta) Florence vokalas, bet tiesiog viskas: nuo pradžios iki galo. "The tenderest touch, leaves the darkest of marks, and the kindest of kisses break the hardest of hearts" . Daugiau nieko nepasakosiu: noriu, kad jūs patys po truputį atrastumėte šią atlikėją. O man telieka palinkėti Florence + The Machine neišsenkančios kūrybinės dvasios ir išlaikyto brandaus išskirtinumo.

Hugs and kisses.

Always Yours, B.R.

What makes you ease?

Mildukas ir Karolukas apsilankė Flamingo 5 metų gimtadienyje ir nori jums išreikšti savo džiaugsmą!

Milda:

jei jų nežinot, tikriausiai iškritot iš kurio nors medžio. todėl aš, kai tik pamačiau, kad jie švenčia savo penktą gimtadienį, visiškai neabejojau - aš privalau ten būti.

viskas prasidėjo įprastai ir kaip visada. prieš tai visi gauna albumus, ir mes jaučiamės labai pakylėtos, nes šito man trūko mano diskografijoj. flamingai pradėjo grot, bet aš visiškai nesupratau publikos. ką, jūs nešokat? where's rock'n'roll? todėl mes stojames ir einam šokt. fluster, stargazing, shutdown baby. jūs turit jas žinot, nes juk jas rodė lietuviškasis MTV.

o tada... lietus. visi slepiasi po skėčiais, stogeliais, na, o milda su karole pasideda skėtį ant žemės, sudeda po juo savo daiktus ir eina šokt. žmonės, jūs atėjot čia, sumokėjot pinigus ir bijot ištirpt? taigi, šokam dviese, nes mum visiškai nusispjaut į lietų ir į žmones, kurie bijo lietaus. baigiantis flamingų programai nuo scenos nulipa Genadijus ir pasikviečia arčiau šokti.

'mus gali čia visus kartu nutrenkt, o jūs bijot sušlapt?' sako Gena, bet niekas neklauso ir vistiek neina šokt. dar pakalbam su kažkokiu vyriškiu, kuriam metų greičiausiai tiek pat, kiek mano tėčiui, kuris man į ausį sako 'einam šokt, aš nesuprantu, kas per žmonės, kodėl jie nešoka?'

prasideda cover'ių programa, lietus visdar nesiliauja lyjęs. 

visdėlto, dievas yra. dangus giedrėja ir visi lenda lauk. prasideda kažkas. kai flamingai užgroja dance with somebody visi atsigauna, ir to lietaus lyg nebūtų buvę. mūsų galvose skamba 'pagruokit arktik muonkeyz' ir mes gauname ko mums reikia - choo choo. jaučiausi pavargus iki nukritimo, bet programa neleidžia nešokti: kids, sex on fire. galiausiai viskas turi baigtis, nes jau po dešimtos, visi kartu dainuoja don't look back in anger padarę gražų ratuką. visada svajojau kadanors taip, nesvarbu, kad groja ne oasis. ta daina turi kažką, kas sujungia žmones, neabejotinai.

visi prašo bis'o, nors policija jau čia, bet mes norim dar. paskutinė daina, einam autografų, padėkojam jiems už žodžiais neapsakomą koncertą ir patraukiam namų link.

aš nežinau, kas būtų buvę, jei visą koncertą taip ir būtų pralyję. negi niekas nebūtų nepabijojęs lietaus ir neišėjęs pašokt per dance with somebody? žmonės, aš jumis nusivyliau.

ačiū flamingams. gyvuokit dar mažiausiai tiek pat. ir atvažiuokit į šiaulius.

Karolė:

Kažkada seniai seniai buvo grupė Gravel ir jie įrodė, kad Lietuvoj galima kurti šiokią tokią muziką ir padaryti sold out'us į gigus. Jie išsiskyrė, o jų CD maximoj dabar 10lt.

Tuo metu atsirado Flamingo. Gravel iširus, jie dar labiau išpopulerėjo. Sutapimas, matyt. Taigi, ir aš jais susidomėjau. Du metus svajojus juos pamatyti gyvai, joks lietus man nesutrukdys išsitaškyti per nuostabų rock'n'roll'ą.

Atėjom, davėm, kiek negaila ir šokinėjom, kiek jėgos leidžia. Gerklės šaukė, šypsenos nedingo iš veidų. Aš, asmeniškai, juos iš naujo įsimylėjau. Na ir nesvarbu, kad jau trečia diena viską skauda. Vaikinas visiems dovanojo jų kompaktus ir jis dabar mano playlistas. "What Makes You Ease" - stovi mano lentynoj aprašinėtas asmeniškai man nuo Genos, Žilberto ir Syčiaus. Jų pirmasis albumas, nors ir live - jie pasistengė. Patys viską įrašinėjo, įmetė dar ir DVD. Ir jį gausi tik nuėjęs į jų gig'ą.

Gaila, kad publikos netaškė mažą jubiliejų švenčiančios grupės dainos. Mums suėjo ne tik ypač gerai atlikti koveriai kaip: Starlight, Dance With Somebody, Chicken Payback bei Don't Look Back In Anger, per kurią atidaviau visas likusias jėgas ir balsą. Mes mėgavomės gaiviu lietumi bandydamos atgamini jų dainų tekstus Žilviui padedant.

Prižadu pakartot, kai tik pasitaikys proga.