što? The Kooks

Sveiki ! Prie Kelmickaičių ir Užkuraičių vaidybos prisijungiu ir aš - Naubertas.

Junk of the Heart - naujausias, neseniai pasirodęs ketveriukės darbas. Su Kooks mane supažindino prieš porą metų - jų šlovės metu. Tuo metu mane pakerėjo jų lengva ir paprasta muzika, taip, sutikit, su banaloku tekstu, bet jie turėjo (ir turi!) kažką tokio, kas priverčia jų klausytis vėl ir vėl.

Vėl ir vėl pas mane groja ir jų naujausias darbas. Taip, 'kooksiškas' skambesys išlaikomas, bet klausydamas dainų iškart pradedi su kažkuo lyginti, nes melodija, ritmas ar 'efektai' kažkur girdėti. Asmeniškai man, kai kurios dainos turi The Vampire Weekend ir Two Door Cinema Club skambesio.

Iš tikro, pirmoji mane užkabliavusi daina - Mr. Nice Guy. Viskas lengva, impulsyvu.

Runaway - Two Door Cinema Club skambesį primenanti daina. Daug energijos, atsiranda elektronikos. Man ji labai patiko.

Šitas albumas - naujo kelio ieškojimas. Kur jie nueis, tikrai neaišku. O gal su ketvirtuoju albumu pilnai atras save ir subręs tiek, kiek subrendo ir jų kolegos Arctic Monkeys su savo trečiuoju albumu 'Humbug' ?

Seksim, žiūrėsim ir gyvensim su jais.

ir pabaigai :

Ką manot jūs, Zitos ir Dariai ?

Naubertas.

Liverpool @ POGO Šiauliai

liverpoolis pagaliau sugalvojo kad beveik po metų reikia atvažiuoti ir į šiaulius. mes džiaugiamės ir sulyginam tokį įvykį su kalėdom. malonu ir tai, kad pirmą kartą liverpoolis atsivežė ne tik PARTY, bet ir LIVE bei pakeitė vietą iš mažo ir sausakimšo teatro bufeto, į žymiai erdvesnį ir tokiam reikalui tinkamesnį POGO.

ilgai laukiam, kol visos grupės susiderina (čia tikriausiai ir buvo pats kvailiausias momentas, nes buvo pradėta groti gal apie 11pm vietoj 9pm) ir ant scenos pagaliau lipa Markas Palubenka. didelio susižavėjimo jis man nekelia, todėl aš mačiau jo sudėjus gal kokią minutę. galbūt liverpooliui jis nelabai ir tinka. (?)

last season taip pat labai stropiai nesiklausiau ir net nelabai atkreipiau dėmesį. tačiau vėliau atėjęs garbanotas bosistas linksmino ir stebino išvaizda ir visus miegojusius prikėlė muzika.

o žinoma pati jutubė prasidėjo daug vėliau negu priklausė. ir žinoma, buvo geriausia liverpoolio dalis, nuo kurios iki dabar dar skauda kaklą/kojas/gerklę. ir atrodo tiek mažai tereikia iki pilnos laimės.

taigi, laukiam liverpoolio šiauliuose dažniau, atvežkit mums kuo daugiau grupių pažiūrėt ir pasikultūrint. kad taip liūdna nebūtų.


milda

So why should you be fighting me?

Kažkurį eilinį sykį klausiau XFm ir išgirdau 'The King And All Of His Men'. Ypač kabliuojantis ūkavimas, dainos sudėtis superinė - įsimena iškart. Googlinu ir beveik nėr jokios informacijos apie šią vilko šaiką. Tik, kad jie apšildo grupes ir žadą debiutinį CD. Ir tada aš pradėjau laukt nuo pavasario.

Ir sulaukiau! Su savu skambesiu, alternatyvūs, britišką akcentą turintys ir neblogus riffus kuriantys Wolf Gang įsimena. Man patinka jų ramus pozityvumas, jie nerėkia kažko ir netgi turi visai gerų lyricsų. Ir kas svarbiausia - taško. Tikrai taip.

Nuo ko pradėt klausyt? Jeigu esi ypatingas muzikologas, tai įsijungi albumą išsijungęs shuffle ir bandai parašyti recenziją. 

Jeigu tu esi melomanas, pirma įsijungti 'The King And All Of His Men' ir galbūt suprasi, kad juos netgi žinai. Tada rekomenduoju 'Pieces of You', kuri turi labai įdomų pučiamųjų skambesį. Tada eina 'Nightflying', nes ji tiesiog plaukianti. O susipažinimą siūlau užbaigti 'Stay and Defend', nes ji sako "Now everybody always seems to talk about the sun setting in the west" (mano tėvas pasakytų "žodžių žaismas", bet aš sakau - "gražus mindfuck'inimas man visada patiko"). Tad jeigu perklausius šias 4 dainas supratai, ką aš turiu omeny, aišku eisi klausyt likusių 9. Nes verta. Jeigu neužmigs, šiti turės ateitį.

Labanakt.

P.S. "Back To Back" riffas labai primena Kings Of Leon.

Better Left Invisible(?)

'Better left invisible' - tokį apibūdinimą būtų galima priskirti Miles Kane, kuris dažniausiai asocijuojasi su nenusisekusiais The Rascals, arba (dar blogiau?) Alex Turner geriausiu sugėrovu. Trečias kartas nemeluoja? The Last Shadow Puppets aktas buvo stiprus lūžis abiejų karjeroje, nežinia, kuriam padėjo labiau, tačiau Miles solo karjeros pradžia kol kas žada puikų tęsinį, žinoma, jeigu ir vėl neišgirsime apie eilinį "viskas, šitas atsibodo, dabar darysiu kažką kito", tačiau vykime apniukusias mintis šalin ir pirmiausia apžvelkime "Colour Of The Trap".

Aš nežinau, kiek daug žmonių jis yra panašus į Paul McCartney savo išvaizda, bet manyčiau, kad pastarasis padarė nemažą įtaką jo dabartinei kūrybai. Pirmas geras dalykas perklausius albumą - lyginant su "The Age Of The Understatement", kurio kiekvieną dainą buvo laisvai galima panaudoti kaip gero europietiško kino garso takelį, dainų tipai pakankamai skiriasi, beveik neliko tiesiog persisunkiančios per kraštus melancholijos, smuikų, atsirado daugiau ritmo, išskirtinių melodijų ir, žinoma, pagaliau leista visiškai atsiskleisti išskirtinėms Mr. Kane balso savybėms.

Songs? Worth listening. Pirmieji hitai "Come Closer", "Rearrange"nepalieka abejingų, tačiau net ir ramesnės dainos yra vertos dėmesio. Duetas su prancūzų persona Clemense Poesy "Happenstance" prideda pikantiško skambesio, o Noelio Gallagherio backai "My Fantasy" prideda dar vieną tašką Miles solo naudai.

Better left invisible? Tik ne po tokio albumo, po kurio Miles pagaliau įrodė, kad gali kurti ne ką prasčiau už atlikėjus, su kuriais visuomet buvo (ir, tikėtina, dar ilgai bus) lyginamas, žinoma, jeigu nepritrūks noro ir įkvėpimo ir toliau išlaikyti tą nuostabų britišką muzikos palikimą.

Hugs and Kisses

Bee

so happy i was invited, give me the reason to get out of the city

dažniausiai aš vasarą neprasidedu su grupėm, kurios turėtų kelt liūdesį. ir kai praeitą vasarą aš atradinėjau lengvus the kooks ir melancholiškus kings of leon, šiuo metu aš klausau labai keistų ir neįprastų the national.

man daugelis sakė jų paklausyt, įkalbinėjo ilgai ir nuobodžiai. bet kai atsidarai wiki ir pamatai, kad jie turi visus 5 albumus, tai visas naujos grupės atradinėjimo džiaugsmas pavirstą į kvailą žaidimą must-listen, ir bandai virškinti naują grupę. o aš pavasarį pasiimu high violet ir užmiegu retam pietų miegui su terrible love ir runnaway. visai netyčiom galvoj pradeda skambėti visokie migloti dainų trupiniai ir galiausiai besąlygiškai krentu į the national.

kvailas vasaros lažo dienas, kai bandai išgyventi iki taip laukiamo savaitgalio, padėdavo tverti rytais klausoma slow show, o važiuojant į positivus aš galvoju visai ne apie editorsus, o trokštu pamatyti tuos įdomiuosius the national, kurie šiais metais grojo opener'y.

o aš dar esu pažadėjusi parašyti kažką apie positivus ir mano nuotykius jame, bet tai įvyks galbūt tada, kai grįšiu iš gastrolių vilniuj ir pagaliau atsidursiu namie. o rytoj visi renkamės palapines, gitaras ir važiuojam į bražuolę pasimėgaut grynu oru, stovyklavimo džiaugsmais, gera atmosfera ir muzika liverpoolio live camp'e. :)

milda

Just don't sit down 'cos he's moved your chair

Pirmasis Arctic Monkeys albumas ėjo žingsnis į žingsnį su tuometine indie mada. Antrasis truputį nusuko į kairę, na, o pernai išleistas bambino "Humbug" sukėlė tikrą šoką hipsteriams gerbėjams - mažytės beždžionytės peraugo į liūdnas ir piktas gorilas taip iš naujo ieškodamos savo skambesio arba tiesiog nusikratydamos pub'ų grupės etiketės. Taigi, visi ilgai ir nekantriai laukė naujojo Monkeys darbo. Tiksliau, nežinojo, ko laukia...

"Suck it and see" grupė patikėjo į James Ford, prodiuserio, nemažai prisidėjusio ne tik prie "Humbug", bet ir "Submarine" gamybos, rankas ir prižadėjo vintage skambesio. Ir pažadą ištesėjo - nuo pirmųjų albumo akordų mus pasitinka melancholiškos melodijos ir moderniojo Šekspyro eilės, kartais nutraukiamos "let's act tough" kūrinių "Brick by Brick" ir "Don't Sit Down 'Cause I've Moved Your Chair", "Library Pictures". Nors, bent pirmojo klipas yra totalus vintage prieskoniais pagardintas kąsnelis, kurio pavydėtų netgi Jamie Oliver.

Reikia visiškai nemokėti anglų kalbos arba turėti sugebėjimų neatsakyti nei į vieną teksto suvokimo klausimą, kad nesuprastum, jog lyrinis dainų subjektas paskendo kartu su Cicino meilės laivu (įdomu ar su tuo sąsajų turėjo Miles Kane?). Monkeys ieško švelnesnio skambesio negu "Humbug'e", lyricsai taip pat kvepia rožine cukraus vata, tačiau tai nesugadina viso reikalo, atvirkščiai, kelia į aukštesnį lygį, nes, o taip (čia įsikiša Barnis Stinsonas), wait for it, SUBTILUMAS (štai kodėl lietuviai dar 150 metų negaus Grammy) - that's the thing. Netgi iš pirmo žvilgsnio visiškai ne į temą čia prisiglaudusi "Library Pictures", ypač primenanti anksčiąją kūrybą ('Stickin to the floor'), dainos viduryje tampa švelni ir svajinga.

Albumo perliukai? I guess kiekviena daina yra savotiškas perlas, reikia laiko ir šiek tiek klausos, kad jį atrastumėt. Žinoma, pirmiausia, į ausį įkris "mes vis dar chuliganai" dainos, bet, kai praklausysit jų 221134156 kartų, jos taps jūsų žadintuvo ir pagrindinio skambučio signalu, t.y., kai jau pradėsit jų nekęsti, tikiu, kad atrasit ir "Reckless Serenade", "The Hellcat Sapngled Shalalala"ir visas likusias.

Faktai: NME šį albumą įvertino 9 balais, t.y. lygiai taip pat kaip ir "Favourite Worst Nightmare" ir dviem žvaigždutėm daugiau negu "Humbug".

Arctic Monkeys kūryba, o tiksliau, misterio Turnerio žodinė raiška vis dar išlieka maloniu jūsų anglų kalbą praturtinančiu žodynu.

Jamie pagaliau tapo gražiausiu grupės nariu (girly talk).

'Somebody told the stars
You're not coming out tonight
And so they found a place to hide'

Sukc it and see

Always Yours, Bee

Bieber-Fever

Pirma, aš gaunu daug kritikos koks mūsų blogas šališkas, kad mes apie nieką kitą nerašom, kaip flamingus, cobus, oasis, arcticus ir pan. Antra, au bendraklase Agnytačka nusprendėm sustot žvengusios ir pasižiūrėt gi tą nuostabųjį filmuką apie paauglių meilę. Jį - VIENINTELĮ. Ir apie tas vargšas mergytes, kurios VISOS yra jo būsimos žmonos. Apie tai, kaip jis išgarsėjo per youtube ir kaip jį vargšą vadina mergyte.

Pozicija: 

Aš jį palaikau. Jis gabus šiaip. Groja nuo mažų dienų viskuom, jam tai patinka. Popsas - tai, kas patinka daugumai (ir man kartais), tai iš ko gali gamintis bapkes ir jis tai LIKE. Ir jo artimieji LIKE. O tu stumi, nes neuždirbi tiek. Tikiu, kad bus perspektyvus atlikėjas, o būdamas 20 m. supras, koks briedas pirmi CD buvo.

Opozicija: 

I'm not a fangirl, nes man baisu. Aš dievinu savo mažas crushes, kurie turi fanclubs, bet ne tokio žiaurumo. Jo muzika manęs nežavi ANT TIEK. O šiaip aš stumiu ant jo vadybininkų, kurie suka nefainą muzoną. T.y. Iš gabaus vaiko galima išspausti daugiau.

Draugai kalba: 

Aš Juom visiškai nesidomiu, tačiau kiek esu girdėjusi Jo dainų, man Jo muzika visiškai nepatiko. Juolabiau juokinga, kai gana jaunos mergaitės klykia pamatydamos Jį per televizorių. Tai tampa kažkokia manija. Džiugu, kad Jis išpopuliarėjo, bet tik tam tikroje amžiaus grupėje, mano manymu. [Anonimas]

 Manau, kad dėl to, jog šiuolaikinis jaunimas greičiau bręsta (jei taip galima pasakyt) - jaunesni domisi technologijomis, jaunesni pradeda kažkaip artimiau bendrauti, jaunesni tūsina - JB tapo populiarus. Jei jis būtų gimęs anksčiau ir anksčiau išpopuliarėjęs, pvz. in '90 jo muzika nebūtų palikusi žymių muzikos istorijoje. [Guoda]

Bieberis yra vaikas, nekuriantis prasmingos muzikos. Tiesiog jam labai pasisekė, nes dabar mergaitėms rūpi tik gražus berniukas, o ne esmė jo dainose. Ar penkiolikos, šešiolikos metų berniukas galėtų dainuoti apie meilę? Jis tikrai nežino, kas ji yra, nežino net kai kurie suaugę. Manau, kad jis kaip lėlė, gražus veidelis, su kuriuo žaidžia prodiuseriai, žinodami, ko kam reikia ir taip užkaldami pakankamai didelius pinigus. Net ne jis kuria tą muziką, spėju. [Anonimas]

O ką jūs manote, mieli skaitytojai?

You're Above And Beyond Me

Vasara - muzikos festivalių metas. Apžvelime, kuo šiais metais nustebino Rock Am Ring.

Mando Diao:

Wolfmother:



Coldplay:






Nesudalyvavot šiais metais, nustokit graužtis ir būtinai sudalyvaukit kitais.

Love, Bee.

Calm Down People

Tarkim, kad 70 procentų Lietuvėlės žmonių pareiškia, kad Lietuvoje muzikos nėra, jos niekada nebuvo, o jei ir buvo - pradingo pop kontekste, ją suvalgė kritikai, fanai buvo pernelyg skurdūs, kad nusipirktų cd, o rėmėjų taip ir neatsirado. O jeigu tų žmonių paprašytume pagrįsti savo nuomonę, sudalyvauti intelektualioje diskusijoje..? Va čia ir iškyla hipotezė, kad klausytis "teisingos/geros" muzikos tampa mada.

Pirmiausia, kas yra teisinga muzika? Pop? Metalas? Folkloras? Ar mes galime teigti, kad "Metallica" kuria teisingesnę muziką negu Cheryl Cole ar iškelti į padanges "Antį", bet palaidoti "Hiperbolę"? Jeigu taip, tada kiekvienas pankas šniaukštų heroiną, gėjų santuokos sukeltų pasaulinius karus, o Lietuvos sostinė jau seniai būtų Prienai (su visa pagarba jiems) - kaip tik kas nori. Sako, per mažos lietuvių smegenys neleidžia klestėti "gerai" muzikai Lietuvoje. O įprasto dydžio lietuvių smegenys teikia pirmenybę rokui? Viską kitą - lauk? Ištremiam į Sibirą, vežam į lagerius, saugom nuo piliečių? Neprimena šovinizmo: įsigalėti gali tik "didžiosios tautos" - madinga muzika?

Nuomonė "oi, aš klausausi indie, manęs niekas nesupranta, o ypač tos aukos, kurios indie nesiklauso" visų pirmiausia yra apgailėtina tuo, kad nepagrįstas skundimasis "mane diskriminuoja kitaminčiai" iššaukia tų "kitaminčių" diskriminavimą. Kiekvienoje liberalioje demokratiškoje valstybėje kiekvienas žmogus turi teisę rinktis tai, kas jam atrodo geriausia, kad tai ir bebūtų YVA, Šeduikytė ar ponas Sinickis. Vieną dieną visi pasensta, o jų vaikai šaiposi, iš povilaičių ir kitų buvusios Lietuvos pop padangės žvaigždžių. Jeigu muzika yra kito žanro, nereiškia, kad ji nėra kokybiška. Kokybė - kitas klausimas, yra paklausa - yra pasiūla. Tikri dalykai turi išliekamąją vertę. Kiekvienas turi teisę atsirinkti tai, kas jam patinka, tačiau, come on people, leidžiam pasirinkti kitiems, kas patinka jiems - you can disagree, but you have to respect others' opinion. Ar perkratę jūsų fonoteką tikrai tikrai tikrai nerastume "blogos" muzikos (džy, ar kas nors tiksliai tai apibrėžė?) Neprisimenat tokio posakio: kuo daugiau draudi, tuo labiau neklauso? Kitaip pasakius, aš skaitau tuos 10 punktų ir man prieš akis iškyla ponas Petras ir dar tas kitas VYRAS iš Seimo, kuris inicijuoja abortų uždraudimo įstatymą (kas yra visiška moters pasirinkimo teisė).

Nėra Lietuvoj jums priimtinos muzikos? Nustokit būti tais "per mažų smegenų lietuviais", kurie tik skundžiasi, bet nesugeba nieko padaryti patys: eikit, susiburkit chebrą, parašykit super gerą dainą ir keiskit situaciją. Klausimas: ar tikrai jūs būsit geresni negu "mirusios" muzikos atstovai ir kada pasibaigs jūsų entuziazmas? Muzikos industrija Lietuvoje tikrai neišgyvena savo geriausio laikotarpio, tačiau, deja, reikia pripažinti, kad įžymybės (šeduikytės-mamontovai-etc.) yra kokybiškiausia "prekė", kokią mes turime, o, beje, yra toks dalykas kaip undergroundas, t.y. - kas ieško, tas randa.

Taigi, ką aš norėjau visu tuo pasakyti? Nustokit nervintis, žmonės. Na, nepatinka kažkam jūsų kooksai-beždžionės-oazės. So what? Jums lygiai taip pat nepatinka pugačiovos-yvos-etc. Nesimuškit. Neimkit į plaučius. Nusišypsokit. Tai, kad nesutampa požiūriai į muziką, nereiškia, kad pasaulyje kažkuriam iš jūsų nebėra vietos.

P.S. O va mano mama klausosi Mando Diao.

Hugs and kisses.

Bee

10 priežasčių, kodėl gera muzika Lietuvoj niekad neklestės

1. lietuvių smegenys tiesiog tam per mažos.
2. mes pripratę prie visokių nuostabių ir reikšmingų lyricsų apie medžius ir debesis, kuriais mus maitina šeduikytė ir co.
3. turim per daug kritikų, kurie neleidžia išlipt normaliom grupėm į viršų. o tiems kritikams reikia labai sudėtingų melodijų ir muzikinių ypatybių, tačiau lietuvoj toliau klesti nesąmonės.
4. nes prie chebros ir siemkų spjaudymo labiau tinka visokie bumčikičiki ir rusiškos melodijos.
5. mūsų tėvai net nepripažįsta geros muzikos.
6. nes jei sumąstei klausyti normalios muzikos, tai pirmiausia ruoškis nueiti kryžių kelius.
7. ir šiaip tave vadins nesveiku, metalistu ir visokiu kitokiu.
8. vistiek nerasi kur patūsint (atidžiai renkantis tūsų skaičius sumažės perpus).
9. pasidarysi super jautrus muzikai ir kompanijoje tavo nuotaika gali nuo to nukentėt
10. normalios grupės čia atvažiuoja kartą per metus

Mildukas ir Karolukas