We sold our souls for music

Interviu su Colours of Bubbles

2012-01-05T05:05:00.000-08:00

Klipo filmavimas. Dešinėje stovi J. Aleksovas.

Colours of Bubbles ką tik išleido savo naująjį singlą "Phoenix" bei pirmąjį vaizdo klipą. Mes ypač džiaugiamės Lietuvos Mančesterio grupės sėkme ir nusprendėm jų paklausti tiek apie "Phoenix", tiek apie ateities planus. Į klausimus atsako grupės vokalistas Julijus Aleksovas.

"Phoenix" gan smarkiai skiriasi nuo jūsų ankstesnės kūrybos. Kaip kilo idėja ją sukurti? Kas ją įkvėpė parašyti - kino filmas, o gal kita grupė?

Julius Aleksovas: Na, visų pirma mes nemanom, kad ji yra visiškai kitokia. Tiesiog prie santykinai lengvesnio „country/western“ pridėjom daugiau elektrinių gitarų. Atrodo, kad ir kitais metais pas mus tų gitarų bus nemažiau, tai galite tikėtis panašių dainų.

Didelių paslapčių jos sukūrime nėra – dainos pas mus dažniausiai susikuria pačios. Taip, „Pheonix“ - tai visiškai kitokia istorija nei „My Little Sue“ – apie tai, kaip kitas žmogus užvaldo tavo pasaulį, kaip negali atsiskirti, kaip reikia apsispręsti... Bet nepaslaptis, kad ją grojam jau kuris laikas, tad ji nera tokia nauja daina. Dabar sunku ir prisiminti, kas labiausiai įkvepė. Aišku, o galutinėje versijoje daug ką lėmė pats sėkmingas įrašas ir tai, kad suvedimą atlikti dainą išsiuntėme masteringo meistrams į niūrųjį Velsą [juokiasi]

Tik paaiškėjo sena kaip pasaulis tiesa – reikia laiko, kol daina „nusistovi“, kol įgauna skambesį, kuriuo likome patenkti. Čia kaip jaunas božole vynas, kuriam dar reikia laiko iš tikrųjų prieš tai, kaip jį pulti ragauti. [juokiasi]

Kodėl klipą kurti pasirinkote kartu su "TWODICKS"?

JA: „TWODICKS“ pastebėjome dar ankstyvą pavasarį, kaip ir visi – „Facebooke“ :). Jie ''ant Lietuvos'' turėjo kažką naujo, darė viską kitaip. Mum tas patiko. Nenorėjome kartoti, kas jau buvo čia padaryta anksčiau – 00-aisiais ar 90-aisiais. O jie pasirode naujoviniai, bent Lietuvoje. Taigi taip viskas ir susiklostė kone savaime, mums nusiuntus pradinę dainos versiją ir pasiūlius dirbt su mumis. Vaikinai iškėlė sąlygą, kad idėjos yra jų, ir su ja sutikome.

Mūsų vadybininkas juokiasi, kad jei būtume žinoję, kad jie bus taip reikalingi visiems, taip įvertinti (ir nebeturintys laiko), gal ir nebūtume pradėję... Kai jie atsiuntė pirmą scenarijų, nebuvo nei „Sattos“ reklamos, jie nebuvo nieko filmavę. Dar užtruko fondų paieškos, kad nusamdyti malunsparnius... na, jūs žinote, kad jos nebuvo sėkmingos ir išėjo tikra self-financed, independent production. Bet galų gale manau, kad „TWODICKS“ gerai atspindi mūsų laikus.

Kokia yra "Phoenix" klipo idėja?

JA: Klipo idėja yra kiek gilesnė, nei kad gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mergina, kuri pasirodo ekrane iš tikrųjų yra matoma tik mums, klipo žiūrovams. Klipo herojus vaikinas jos nemato, ji tik „šmėžuoja“ šalia, kaip prisiminimas, kurio negali atsikratyti. O gal to nenori padaryti ..?

O pats herojus tuo metu klaidžioja po mišką, tarsi po savo mintis. Jis klaidžioja po mišką, tarsi po savo mintis – praeina visa diena nuo ryto iki vakaro – tarsi gyvenimas. Ieško paslapties, ir negali jos atskleisti... ar atsikratyti.

Kokie Colours Of Bubbles ateities planai?

JA: Tolimos ateities planų neturime. Tokių niekad neturėjome. Neveltui ir KAISER CHIEFS neseniai interviu pasakė, kad pasaulyje dabar sunku lengvai gyventi penkiems vaikinams su gitaromis. Gal net ir sunkiausi laikai „prasisukti“ nuo BEATLES laikų... [juokiasi].

O artimiausios ateities planai labai aiškūs – jau sausio 13 dieną, penktadienį visus šiauliečius pakviesime į „Pogo“ klubą, kur koncertuosime pakeistoje, jaukesnėje scenoje. Galite tikėtis ir daugiau siurprizų, pavyzdžiui „Coloursų“ rokoteka, kur sugrosim visą mėgstamą muziką – kiekvienas atskirai.

Išsimiegoję šeštadienį patrauksime į Rygą, kur jaukiame bare „ILOVEYOU“ Senamiestyje Aldarių gatvėje vakare vyks kol kas paskutinis aiškiai mūsų suplanuotas koncertas. Ir – kol – kas...

Ko tikėtis klausytojams? Kaip tolimesnį Colours Of Bubbles gyvavimą, stilių

įsivaizduoja patys atlikėjai?

JA: Na mes save laikome - pavadinkime – visada ieškotojais. Nesam nusistovėję ties vienu konkreciu žanru ar būtent tokiu, o ne kitokiu stiliumi. Mes niekad negalvojom pirmiausia apie tai kokio stiliaus daina turėtų būt sukurta, o tik po to apie pačią dainą.

Bet kokiu atveju mums kaip draugams svarbu ir koncertai, todėl pirmą pusmetį toliau ketiname groti - gal artimame užsienyje kiek daugiau nei Lietuvoje... O su nauja baigta programa tikrai neketiname nuvilt ir mūsų gerbėjų Tėvynej.

Kitas dalykas – nesinorėtų daryti kompromisų ir tapti kažkokiais soliniais atlikėjais su akustinėmis gitaromis only, todėl planuojame sugrįžti vasarą į festivalių scenas, kur kokybiškas garsas, šokinėjanti prakaite publika ir geras tūsas.

Tiesiog viskas vyksta savaime, pasroviui. Bet, žinoma, neketiname atsisakyt mėgstamų country elementų mūsų muzikoje. No way. O viskas kitkas priklauso nuo iTunes topų [juokiasi].

No bad taste in your mouth for 2012!

Karolė ir Milda

Nuotraukos: "TwoDicks"

The Colours Of Bubbles dovanoja singlą

2011-12-01T12:45:00.000-08:00

The Colours of Bubbles pirmą žiemos dieną išleidžia ir dovanoja truputį mistišką ir sunkesnę dainą - Phoenix, kuri smarkiai skiriasi nuo senesnės vyrukų kūrybos. Tie, kurie lankosi jų koncertuose tikriausiai nenustebs, nes daina yra grojama nuo pirmojo EP išleidimo, tačiau jiem siūloma net trys remixai: Golden Parazyth, Eatyourwork vs Fingus ir grupės klavišininko - M. Pūgos. Kaip reikia reaguot į iš indie muzikos pagamintus remixus nelabai žinau - nuspręsti teks jums patiems. Singlą seka keli koncertai Estijoj ir Latvijoj, o mes laukiam pirmojo klipo ir keleto koncertų Lietuvoj.

Enjoy. Parsisiųsti dainas galite iki pirmadienio iš www.cob.lt

milda

SINICKI & SINICKI at SIENA, 2011 11 12

2011-11-14T08:14:00.001-08:00

Begaliniam laike

Saturno žiedai

Tu vėl esi tame taške

Kuriam buvai

And now he’s got moves like Sinitzky.

Tačiau, jam skauda gerklę. Minimalus bajerių kiekis. Blaivas. Kartais lūžtantis balsas - nieko tokio. Juk Tomas geriau žino.

Mira neaiškiai vėluoja. Nežinau, kiek vėluoja, kiek čia planas buvo Tomui pradžioj groti vienam. Kaltas Gerumas, We Could Have It All, Kuti Kuti, Juokas Pro Ašaras, Lūkesčiai ir Pasiekimai, Anykščių Vynas, nauja Visos Miesto Prostitutės versija - Manęs Nebėra (Mylimas Tėvas ir Sūnus). Savotiška romantika, intymumas, kartais liūliuojantis liūdesys, akys krypstančios tik į Tomą. Mažiau žinomos, mostly lietuviškos, dainos, kurių aranžuotės paprastos, tačiau lyricsai priverčia šiurpuliukais nusėti ne vieno žmogaus kūną.

"Atsisekit liemenėles ir pasitaisykit higieninius įklotus" (ar kažką panašaus) praneša Tomas ir į sceną pakviečia Miroslavą. Publika šėlsta, Mira pasiima elektrinę gitarą ir mes pasineriam į nostalgiją. Lisa. Foreign Policy. Kur žiūri mamos, kur žiūri tėvai. Round and Round. Follow you. When There’s Nothing Left. So What. I’ll Burn Your House On Sunday Morning. Absoliutus susimąstymas. Sėdi ir lauki, kada, NA KADA GI, į sceną įžengs Erikas ir Vladas. Kai kurie iš žmonių juk ne sėdėjo, o negailėdami savęs šokinėjo pagal Gravel elektrines gitaras 2008m. balandžio 19d. toj pačioj salėj. Dabar jie tiesiog sėdėjo ant kilimo ir mėgavosi ½ Gravel.

Bisas. Visi atsistoja ir net nežada atsisėst. Aš Išpjoviau Tavo Širdį kaip visada nuostabiausia, kad ir kaip banalu. Bet gražu, kai visi dainuoja. Mes su Milda stangiamės nedainuot per tas lietuviškas, nes paskui youtube’ėj ant mūsų rėkia. O Tomas paskui sako, kad nusivylė visišku pirmos eilės apatiškumu ir nepadėjimu dainuot. Anyway. Kaltas Gerumas aranžuotė su Mira - užskaitom. No Contradiction - “Nauja Gravel daina” - štai kiek nedaug reik pasakyt Tomui, kad jis paverstų mus naivuoliais, kurie vis dar tiki atsikūrimu.

Man, asmeniškai, tobulas planas būtų: solinis lietuviškas Tomo albumas ir iškart Gravel atsikurimas. Taip, galbūt GRAVEL Grįžk Facebook’o page’e aštuonišimtai fanų tėra tik skaičius, o muzika Lietuvoje išliks labdaringa, aš tikiu, kad bent 500 žmonių tai daug reikštų. Ar aš naivi? Manyčiau, kad taip. Vis tiek viltį nusinešim į kapus.

Tomo albumo reikia, nes tos lietuviškos dainos ne tik šiandien margino mano lietuvių sąsiuvinio paraštes, bet ir todėl, kad tai pagaliau būtų bent kažkoks lietuvių pasąmonės išjudinimas, lašelis Sex Pistols kritikos. Kažkas, ko tikriausiai negrotų net Opus3, bet paaugliai atrastų ne tik AITŠ. Tai atsiduoda Ashcroftu, bet šitos dainos privalo išlikti.

In conclusion, koncertas buvo trumpas (1.30h), bet įspūdį paliko, kas be ko. Netgi ta juokinga pirma eilė šįkart buvo tikrai juokinga bent jau pradžioje, kai Tomas išėjo ir visos tokios: “OMG, tai kai sukūdęs”. Tomai, nelikote nepastebėtas. O Mirai ovacijų niekas negailėjo. Aš kartais susimąstau, kodėl jis nedaro naujos veikos. Arba, jeigu atsikurtų Gravel, gal jis įdainuotų kokią dainą. Visai kaip su Gallagheriais ir revoliuciniu antru albumu.

Karolė.

P.s. pirmąkart fotografavau pati.

Gravity The Seducer

2011-11-06T09:25:00.000-08:00

Sveiki, mieli draugai, skaitytojai ar šiaip random žmonės. Prie šio faino būrio prisijungiu aš, Živilė, internete žinoma kaip LabTwat (neklauskit, ką mano nick’as reiškia, neaiškinsiu:D)
Pirmajam savo blynui pasirinkau Ladytron naują darbą ‘Gravity The Seducer’. Neatsitiktinai, nes šis albumas išėjo tik rugsėjo 13 dieną ir šiaip, Ladytron yra mano bene mėgstamiausia grupė, neslėpsiu :D

Ladytron yra britų grupė (kilusi iš Liverpool, kaip ir The Beatles, yay), kurianti elektroninę muziką, kurioje galima aptikti ir shoegaze, electroclash bei new wave elementų.Išpopuliarėjo su tokiomis dainomis kaip ‘Seventeen’, ‘Playgirl’ ir ‘Destroy Everything You Touch’.
Šis albumas – jau penktasis grupės diskografijoje (jei skaičiuotume ir ‘Best Of’, tai būtų šeštasis), mano labai labai lauktas ir trokštas, nes per porą metų atsiklausiau jų diskografijos ir labai norėjosi kažko naujo. Pati grupė savo albumą apibūdina kaip baroque’n’roll žanro kūrinį. Ir išties, taip ir yra.

Pirmasis albumo singlas buvo išleistas dar 2010-aisiais – buvo įtrauktas į kompiuterinio žaidimo FIFA 11 (jų soundtrackai visada geri būna) garso takelį. Turiu pripažinti, pirmąkart paklausiusi šios dainos, nebuvau sužavėta, tik po kelių klausymų ji man ėmė patikti ir iki šiol patinka.

Pirmoji daina albume – ‘White Elephant’. Pirmos 30 sekundžių man buvo ‘nnnnuu nelabai...’, tačiau tik išgirdusi vokalistės Helen Marnie balsą (kuris, mano nuomone, yra dieviškas:D), dainuojantį ‘surrender with me’, pasidaviau. Aukšti sintezatoriaus garsai suteikia dainai paslaptingumo ir kažkuo primena vargonus.

Antroji – ‘Mirage’ – my personal favourite. Greičiausiai nepavyks šios dainos įvertinti objektyviai...Pradžioje tipiniai sintezatoriaus garsai, būdingi ne vienai šios grupės dainai, ir lyriksai, ak, lyriksai.
‘Holding hands with the mirage
You don’t listen,
You do not exist’.
Itin paslaptingai skamba back-vokalistės ir klavišininkės Miros Aroyo ūkavimas, dainuojant Helen. O dainos pabaigoje, Helen kartojant ‘holding hands with the mirage’, sintezatorius, Miros ūkavimas, balsų pasikartojimas skamba tiesiog tobulai, šitos dainos klausydavau per audras :D

Trečioji ‘White Gold’ man asmeniškai nelabai patinka, melodija tokia gan aštri, nors Helen balsas atrodo toks tolimas ir sukuriamas paslaptingumo įspūdis, kurį aš itin mėgstu, ir šios eilutės: ‘Gold, you will always come to me
With the power of deception
Gold won't ever comfort me
The color of deception’
Man skamba nelabai harmoningai.

Ketvirtoji daina albume yra pirmasis naujojo albumo singlas ‘Ace Of Hz’, išleistas dar ‘Best Of’ dainų rinkinyje. Po pirmo klausymo galbūt ir nesužavėjusi, bet po antro tikrai patikusi. Ypač tas perėjimas iš pirmojo priedainio į ‘Draw closer to me’, labai švelniai ir subtiliai.

Penktoji daina – instrumentalinė ‘Ritual’. Pirmąkart klausydama šios dainos vis laukiau dainos žodžių, kol po minutės supratau, kad čia instrumentalinė daina, kas mane nuvylė. Melodija tikrai gera, ir norėtųsi išgirst Helen balsą, nes daina dabar kažkokia neišpildyta. (galbūt čia ir dėl to, kad ne itin mėgstu instrumentalus :D)

Šeštojoje dainoje ‘Moon Palace’ išgirstame Mirą Aroyo, kuri yra bulgarė, todėl jaučiamas šioks toks akcentas, kuris skamba taip šiurkščiai, bet jis tinka visoms dainoms, kurias dainuoja Mira. Tokių nėra labai daug, tačiau jos visos išsiskiria tokiu šalčiu, dvelkiančiu iš jų. Ši daina – ne išimtis.(gerąja prasme)

Septintoje albumo dainoje 'Altitude Blues' taip pat dainuoja Mira. (Jei klausa manęs neapgauna, girdžiu ir Helen). Tiesa, tai labiau primena kalbėjimą, o ne dainavimą, tai Mirai yra gan būdinga. Prisipažinsiu, nors ir Miros balsas yra toks egzotiškas ir hipnotizuojantis, man labiau patinka Helen balsas, ir šitoj dainoj, kurios melodija tiesioghttp://www.blogger.com/img/blank.gif magiška, norėtųsi Helen. Oh well :D

Aštuntoji – singlas ‘Ambulances’, pirmosiomis sekundėmis buvo benuviliąs, nes tas dažnas būgnų mušimas ne itin sužavėjo. Kol neišgirdau Helen balso, kuris šitoj dainoj yra (aš turbūt per dažnai vartoju šį žodį) DIEVIŠKAS. Nepabijosiu šio žodžio, balsas išties skamba magiškai, toks jausmas, lyg būčiau ant snieguoto kalno viršūnės.

Devintoji – ‘Melting Ice’, iškart užburianti balsu, kuris sklinda nežinia iš kur. Puiki daina klausyt per audras, kai žaibuoja ir lyja. Ir dainos žodžiai man iotin patinka ‘Hide you, not seek you or flee here I must, before you can melt down my iceberg of trust’. Pačio albumo viršelis puikiai iliustruoja tai, kaip aš jaučiuos, klausydama šios dainos.

Dešimtoji – vėl instrumentalinė ‘Transparent Days’, kuri man ne prie širdies, tai net nežinau, kaip objektyviai ją pateikti. Spręskit patys :)

Vienuoliktoji daina – ‘Ninety Degrees’ – vėl tobulas ir dieviškas Helen balsas ir vėl aš jaučiuosi tarsi pasiekusi Himalajų kalno viršūnę.

Dvyliktoji, last but not least, kaip sakoma – ‘Aces High’. Pavadinimas – aliuzija į ‘Ace of Hz’ – instrumentalinė ir supaprastinta minėto singlo versija. Nors ir instrumentalinė, bet patinka ir lengvai susiklauso.

Negalėčiau pasakyti, jog šis albumas yra visai kitoks, nei likę kiti, bet jis toks barokiškas, kupinas a la vargonų skambesio ir puikiai tinkamas klausyti per audras ar esant kalnuose. Taip.

Albumo overall nevertinsiu, visgi mėgstamiausia grupė (ir šiaip sielos muzika), sunku būtų objektyviai. Paklausykit ir įvertinkit patys:)

Živilė

Arctic Monkeys - Evil Twin

2011-10-27T13:41:00.000-07:00

Bezdžionės šįkart vienu šūviu nušauna du zuikius - iš vieno gero ir tikriausiai daug kainavusio klipo pagamina panašų antrą singlui iš b-sides. Evil Twin puikiai tiks visokiems hipsteriams, kurie mėgo Favourite Worst Nightmare ir teigia, kad Humbug yra šūdas. Beje, pats skambesys primena b-side Nettles. Enjoy.

milda

MYLO XYLOTO. "It means whatever you want it to mean."

2011-10-25T13:45:00.000-07:00

Said Chris Martin to everyone. Su tokiu pavadinimu jie iš karto sau užsistatė labiausiai užknisantį klausimą geriems metams į priekį. Bet ne pavadinime esmė.

Aš laukiau albumo gerus metus. Daugiau šiaip jau. Ir jis tikrai ne toks, kokio aš tikėjaus. Jis geresnis. Nors dauguma jūsų jį jau nurašėt išgirdę "Every Teardrop Is A Waterfall" vasaros vidury, aš prižadu šiuo įrašu jus įtikinti jį perklausyti. Jei ne pirmą kartą, tai tikrai su kitokiu požiūriu. Nors muzikos kritikai naująjį albumą vertina prastai.

Pirmiausia, jis skyla į minimum tris dalis:

intro instrumentiniai trumpi pragrojimai (kurie man visada asocijuojasi su tas pačiais dalykais "(What's The Story) Morning Glory?" ir šiaip jau aš jų nemėgstu).
pop singlai, kurie užvaldo pasaulį su pozityvumu, sintezatoriais, elektriniais būgnais, susintenintais vokalais bei rihanna.
the old and the good ones, ištikimiems. šie gabalai tiks netgi debiutinio albumo fanams.

Taigi. Albumas prasideda vienu iš trijų instrumentalų. Mylo Xyloto it's called.

Toliau seka Hurts Like Heaven. Naujas skambesys, kuris labiausiai linksta į Viva La Vida B-Sides.

Use your heart as weapon
And it hurts like heaven

Paradise. Pirmasis oficialus albumo singlas su super mielu video klipu (gera reklama drambliams). Kažkuo panašu į X&Y. Tarp draugų ši daina žinoma kaip "Parrot parrot parrot dies".

The wheel break the butterfly.

Charlie Brown buvo girdėta jau iš live'ų, kaip ir Hurts Like Heaven. Man ji spinduliuoja ta energija, kuri buvo debiutiniame albume.

Be the cartoon heart.

Visų mėgstamiausia tikriausiai taps Us Against The World. Ji taip kvepia "A Ruch Of Blood To The Head", kad jūs galit cituoti, dainuoti, niūnuoti ir visa ką daryti su ta daina.

Čia yra žiauriai juokinga, nes kai ieškojau dainos, tai radau grupę PLAY, kuri turi dainą tokiu pat pavadinimu.

And lift off before trouble
Just erodes us in the rain

Toliau dar viena 'ne daina' - M.M.X.I. (aš net susilaikau jas komentuoti), kuri introdiusina mus su... *pasigirsta būgnai*

Every Teardrop Is A Waterfall! I don't give a shit. Čia mano šios vasaros himnas. Praėjo jau daugiau nei keturi mėnesiai, aš vis dar jos klausau, ji man vis dar kažkaip magiškai neatsibosta, o klipas inspireno mane pasidaryti fotosesiją, pamilti rožinius batus bei savo ypač spalvotą džemperį. Aš vis dar girdžiu žmones iš niekur nieko pradedančius niūnuoti riffą (ha-ha!).
I turn the music up,
I got my records on.

Major Minus, ETIAW singlo b-side, buvo nuostabi staigmena, kai pamačiau ją albume (o Moving To Mars - ne). Ji mane užkabino nuo tada kai pasirodė, ypač bridge'as.
You could hear them climbing the stairs
Got my right side fighting while my left hides under the chairs

U.F.O. Dar senųjų Coldplay. Taip miela, net neapsisprendžiu kam priskirt.
I know I swear we'll find somewhere the streets are paved with gold

O dabar, Best Song of All Times So Far... Princess of China feat. Rihanna! Seriously. Ta daina nėra bloga. Ji man netgi patinka. Bet ten yra Rihanna, o čia jau principo reikalas. Man vis dar nesupranta kodėl ji..
You could have been the princess, I'd be a king
Could have had a castle and wore a ring

Iš tikrųjų, pirmą kartą perklausius mano ausį labiausiai patraukė Up In Flames. Toks minimalistinis gabalas, bet jis turi savitumo. Ne koldplėjiška, bet ir ne pop. Įsirašo į mano mėgstamiausių dainų sąrašą forever. Beje, manau, kad tai galėtų būti superinis OST House'ui.
Up in flames
We have slowly gone
Could we pour some water on?

A Hopeful Transmission. Paskutinis nelabai zongas.

Don't Let It Break Your Heart. Primena supopsintą dainą iš Parachutes. Bet tokių dainų reikia. Graži pati idėja.
Those heavenly regrets still on me though
Trying to catch a cannonball

Up With The Birds man primena, kaip keistai skamba Chriso vokalas žemoje tonacijoje. Kažkas tarp A Rush Of Blood To The Head ir jų naujo skambesio. Nes tas paskutinis stulpelis keičia visą nuotaiką į spalvotą gėrį.
Even though all my armor might rust in the rain
A simple plot but I know one thing
Good things are coming our way

Taigi, mano kiekvienos dainos trumpas apžvelgimas su (bent jau man) main eilutėm. Aš pabandžiau bent dalį jų sulyginti su ankstesniais darbais, nežinau kiek man tai pavyko, bet to esmė buvo įrodyti, kad jūsų seni mylimi Coldplay vis dar čia, tik šiek tiek kitokiame įpakavime.

Albumas buvo įkvėptas graffiti mėgėjų, tačiau artwork'o spalvingumas atskleidžia ir albumo turinio įvairumą.

Objektyvios kritikos pateikti negaliu, bet visada galiu pasakyti - listen and decide again am I right or am I wrong.

Fonograma Kongresų rūmuose arba Richard Clayderman

2011-10-09T08:09:00.000-07:00

Arba kaip pasityčiojo iš žiūrovų.

Na gerai. Akcijos atrakcijos, gavom nepigiausius bilietus balkone už pusę kainos. Spalio 7d. Grįžtu namo, lyginuos savo marškinukus, puošiuos - šiandien gi ne į kokį gig’ą einam, o į rimtą žymaus pianisto koncertą. Susiruošę nuvykstam į renginio vietą: Kongresų rūmai, kuriuose apstu išsipusčiusių ponučių ir kostiumuotų vyrų. Užimam savo vietas, žmonių tikrai daug, tikimės neblogo reginio. Šviesos užgęsta, pasigirsta angliškas pianino meistro pristatymas. O štai ir jis, gausybė aplodismentų, pristatytos trys mergytės, kurios tą vakarą pritaria smuiku, altu bei violenčele and let the show begin.

Na žinot, mes pagalvojom, kad pirmos dainos konstrukcija yra vienintelė su aranžuote ir visai įdomi. Antroji jau be aranžuotės. Bet kai vėliau sužinome - 90% programos atliekama su fonograma! Tai tiesiog kelia juoka ir mes tikimės, kad bus pertrauka, o vestibiulyje baras.

Čia pertrauka, čia baras, o čia ir antroji dalis. Kai kam ji buvo daug geresnė - šiek tiek “popsava”, Stevie Wonderio dainos, Titaniko sountrackas ir pan. Man net rankos nekyla ploti ir aš nuoširdžiai noriu nebūti.
Kaip galima šitaip gadinti žmonių skonį, plius - už tokius pinigus. Pigiausi bilietai ~100lt, o tu ateini pagrajint ant fuckin’ plokštelės. Dėl manęs ne tik fonogramos, bet ir styginių galėtų nebūti. Gal aš ir nedidelė klasikinės muzikos fanė, bet tai, ką aš pamačiau, tikrai nepatiktų daugeliui. Draugų paklausus kaip jie įvertintų koncertą, kur 1 yra blogai, o 10 - gerai, visi rinkosi minusinę skalę.

Išvada: prieš eidamas į koncertą, pracheckink atlikėją youtubėj.

što? The Kooks

2011-09-30T16:15:00.000-07:00

Sveiki ! Prie Kelmickaičių ir Užkuraičių vaidybos prisijungiu ir aš - Naubertas.

Junk of the Heart - naujausias, neseniai pasirodęs ketveriukės darbas. Su Kooks mane supažindino prieš porą metų - jų šlovės metu. Tuo metu mane pakerėjo jų lengva ir paprasta muzika, taip, sutikit, su banaloku tekstu, bet jie turėjo (ir turi!) kažką tokio, kas priverčia jų klausytis vėl ir vėl.

Vėl ir vėl pas mane groja ir jų naujausias darbas. Taip, 'kooksiškas' skambesys išlaikomas, bet klausydamas dainų iškart pradedi su kažkuo lyginti, nes melodija, ritmas ar 'efektai' kažkur girdėti. Asmeniškai man, kai kurios dainos turi The Vampire Weekend ir Two Door Cinema Club skambesio.

Iš tikro, pirmoji mane užkabliavusi daina - Mr. Nice Guy. Viskas lengva, impulsyvu.

Runaway - Two Door Cinema Club skambesį primenanti daina. Daug energijos, atsiranda elektronikos. Man ji labai patiko.

Šitas albumas - naujo kelio ieškojimas. Kur jie nueis, tikrai neaišku. O gal su ketvirtuoju albumu pilnai atras save ir subręs tiek, kiek subrendo ir jų kolegos Arctic Monkeys su savo trečiuoju albumu 'Humbug' ?

Seksim, žiūrėsim ir gyvensim su jais.

ir pabaigai :

Ką manot jūs, Zitos ir Dariai ?

Naubertas.

Liverpool @ POGO Šiauliai

2011-09-26T12:43:00.000-07:00

liverpoolis pagaliau sugalvojo kad beveik po metų reikia atvažiuoti ir į šiaulius. mes džiaugiamės ir sulyginam tokį įvykį su kalėdom. malonu ir tai, kad pirmą kartą liverpoolis atsivežė ne tik PARTY, bet ir LIVE bei pakeitė vietą iš mažo ir sausakimšo teatro bufeto, į žymiai erdvesnį ir tokiam reikalui tinkamesnį POGO.

ilgai laukiam, kol visos grupės susiderina (čia tikriausiai ir buvo pats kvailiausias momentas, nes buvo pradėta groti gal apie 11pm vietoj 9pm) ir ant scenos pagaliau lipa Markas Palubenka. didelio susižavėjimo jis man nekelia, todėl aš mačiau jo sudėjus gal kokią minutę. galbūt liverpooliui jis nelabai ir tinka. (?)

last season taip pat labai stropiai nesiklausiau ir net nelabai atkreipiau dėmesį. tačiau vėliau atėjęs garbanotas bosistas linksmino ir stebino išvaizda ir visus miegojusius prikėlė muzika.

o žinoma pati jutubė prasidėjo daug vėliau negu priklausė. ir žinoma, buvo geriausia liverpoolio dalis, nuo kurios iki dabar dar skauda kaklą/kojas/gerklę. ir atrodo tiek mažai tereikia iki pilnos laimės.

taigi, laukiam liverpoolio šiauliuose dažniau, atvežkit mums kuo daugiau grupių pažiūrėt ir pasikultūrint. kad taip liūdna nebūtų.

milda

So why should you be fighting me?

2011-08-01T12:58:00.000-07:00

Kažkurį eilinį sykį klausiau XFm ir išgirdau 'The King And All Of His Men'. Ypač kabliuojantis ūkavimas, dainos sudėtis superinė - įsimena iškart. Googlinu ir beveik nėr jokios informacijos apie šią vilko šaiką. Tik, kad jie apšildo grupes ir žadą debiutinį CD. Ir tada aš pradėjau laukt nuo pavasario.

Ir sulaukiau! Su savu skambesiu, alternatyvūs, britišką akcentą turintys ir neblogus riffus kuriantys Wolf Gang įsimena. Man patinka jų ramus pozityvumas, jie nerėkia kažko ir netgi turi visai gerų lyricsų. Ir kas svarbiausia - taško. Tikrai taip.

Nuo ko pradėt klausyt? Jeigu esi ypatingas muzikologas, tai įsijungi albumą išsijungęs shuffle ir bandai parašyti recenziją.

Jeigu tu esi melomanas, pirma įsijungti 'The King And All Of His Men' ir galbūt suprasi, kad juos netgi žinai. Tada rekomenduoju 'Pieces of You', kuri turi labai įdomų pučiamųjų skambesį. Tada eina 'Nightflying', nes ji tiesiog plaukianti. O susipažinimą siūlau užbaigti 'Stay and Defend', nes ji sako "Now everybody always seems to talk about the sun setting in the west" (mano tėvas pasakytų "žodžių žaismas", bet aš sakau - "gražus mindfuck'inimas man visada patiko"). Tad jeigu perklausius šias 4 dainas supratai, ką aš turiu omeny, aišku eisi klausyt likusių 9. Nes verta. Jeigu neužmigs, šiti turės ateitį.

Labanakt.

P.S. "Back To Back" riffas labai primena Kings Of Leon.

Better Left Invisible(?)

2011-07-29T08:17:00.000-07:00

'Better left invisible' - tokį apibūdinimą būtų galima priskirti Miles Kane, kuris dažniausiai asocijuojasi su nenusisekusiais The Rascals, arba (dar blogiau?) Alex Turner geriausiu sugėrovu. Trečias kartas nemeluoja? The Last Shadow Puppets aktas buvo stiprus lūžis abiejų karjeroje, nežinia, kuriam padėjo labiau, tačiau Miles solo karjeros pradžia kol kas žada puikų tęsinį, žinoma, jeigu ir vėl neišgirsime apie eilinį "viskas, šitas atsibodo, dabar darysiu kažką kito", tačiau vykime apniukusias mintis šalin ir pirmiausia apžvelkime "Colour Of The Trap".

Aš nežinau, kiek daug žmonių jis yra panašus į Paul McCartney savo išvaizda, bet manyčiau, kad pastarasis padarė nemažą įtaką jo dabartinei kūrybai. Pirmas geras dalykas perklausius albumą - lyginant su "The Age Of The Understatement", kurio kiekvieną dainą buvo laisvai galima panaudoti kaip gero europietiško kino garso takelį, dainų tipai pakankamai skiriasi, beveik neliko tiesiog persisunkiančios per kraštus melancholijos, smuikų, atsirado daugiau ritmo, išskirtinių melodijų ir, žinoma, pagaliau leista visiškai atsiskleisti išskirtinėms Mr. Kane balso savybėms.

Songs? Worth listening. Pirmieji hitai "Come Closer", "Rearrange"nepalieka abejingų, tačiau net ir ramesnės dainos yra vertos dėmesio. Duetas su prancūzų persona Clemense Poesy "Happenstance" prideda pikantiško skambesio, o Noelio Gallagherio backai "My Fantasy" prideda dar vieną tašką Miles solo naudai.

Better left invisible? Tik ne po tokio albumo, po kurio Miles pagaliau įrodė, kad gali kurti ne ką prasčiau už atlikėjus, su kuriais visuomet buvo (ir, tikėtina, dar ilgai bus) lyginamas, žinoma, jeigu nepritrūks noro ir įkvėpimo ir toliau išlaikyti tą nuostabų britišką muzikos palikimą.

Hugs and Kisses

Bee

so happy i was invited, give me the reason to get out of the city

2011-07-28T05:13:00.000-07:00

dažniausiai aš vasarą neprasidedu su grupėm, kurios turėtų kelt liūdesį. ir kai praeitą vasarą aš atradinėjau lengvus the kooks ir melancholiškus kings of leon, šiuo metu aš klausau labai keistų ir neįprastų the national.

man daugelis sakė jų paklausyt, įkalbinėjo ilgai ir nuobodžiai. bet kai atsidarai wiki ir pamatai, kad jie turi visus 5 albumus, tai visas naujos grupės atradinėjimo džiaugsmas pavirstą į kvailą žaidimą must-listen, ir bandai virškinti naują grupę. o aš pavasarį pasiimu high violet ir užmiegu retam pietų miegui su terrible love ir runnaway. visai netyčiom galvoj pradeda skambėti visokie migloti dainų trupiniai ir galiausiai besąlygiškai krentu į the national.

kvailas vasaros lažo dienas, kai bandai išgyventi iki taip laukiamo savaitgalio, padėdavo tverti rytais klausoma slow show, o važiuojant į positivus aš galvoju visai ne apie editorsus, o trokštu pamatyti tuos įdomiuosius the national, kurie šiais metais grojo opener'y.

o aš dar esu pažadėjusi parašyti kažką apie positivus ir mano nuotykius jame, bet tai įvyks galbūt tada, kai grįšiu iš gastrolių vilniuj ir pagaliau atsidursiu namie. o rytoj visi renkamės palapines, gitaras ir važiuojam į bražuolę pasimėgaut grynu oru, stovyklavimo džiaugsmais, gera atmosfera ir muzika liverpoolio live camp'e. :)

milda

Just don't sit down 'cos he's moved your chair

2011-06-18T09:00:00.000-07:00

Pirmasis Arctic Monkeys albumas ėjo žingsnis į žingsnį su tuometine indie mada. Antrasis truputį nusuko į kairę, na, o pernai išleistas bambino "Humbug" sukėlė tikrą šoką hipsteriams gerbėjams - mažytės beždžionytės peraugo į liūdnas ir piktas gorilas taip iš naujo ieškodamos savo skambesio arba tiesiog nusikratydamos pub'ų grupės etiketės. Taigi, visi ilgai ir nekantriai laukė naujojo Monkeys darbo. Tiksliau, nežinojo, ko laukia...

"Suck it and see" grupė patikėjo į James Ford, prodiuserio, nemažai prisidėjusio ne tik prie "Humbug", bet ir "Submarine" gamybos, rankas ir prižadėjo vintage skambesio. Ir pažadą ištesėjo - nuo pirmųjų albumo akordų mus pasitinka melancholiškos melodijos ir moderniojo Šekspyro eilės, kartais nutraukiamos "let's act tough" kūrinių "Brick by Brick" ir "Don't Sit Down 'Cause I've Moved Your Chair", "Library Pictures". Nors, bent pirmojo klipas yra totalus vintage prieskoniais pagardintas kąsnelis, kurio pavydėtų netgi Jamie Oliver.

Reikia visiškai nemokėti anglų kalbos arba turėti sugebėjimų neatsakyti nei į vieną teksto suvokimo klausimą, kad nesuprastum, jog lyrinis dainų subjektas paskendo kartu su Cicino meilės laivu (įdomu ar su tuo sąsajų turėjo Miles Kane?). Monkeys ieško švelnesnio skambesio negu "Humbug'e", lyricsai taip pat kvepia rožine cukraus vata, tačiau tai nesugadina viso reikalo, atvirkščiai, kelia į aukštesnį lygį, nes, o taip (čia įsikiša Barnis Stinsonas), wait for it, SUBTILUMAS (štai kodėl lietuviai dar 150 metų negaus Grammy) - that's the thing. Netgi iš pirmo žvilgsnio visiškai ne į temą čia prisiglaudusi "Library Pictures", ypač primenanti anksčiąją kūrybą ('Stickin to the floor'), dainos viduryje tampa švelni ir svajinga.

Albumo perliukai? I guess kiekviena daina yra savotiškas perlas, reikia laiko ir šiek tiek klausos, kad jį atrastumėt. Žinoma, pirmiausia, į ausį įkris "mes vis dar chuliganai" dainos, bet, kai praklausysit jų 221134156 kartų, jos taps jūsų žadintuvo ir pagrindinio skambučio signalu, t.y., kai jau pradėsit jų nekęsti, tikiu, kad atrasit ir "Reckless Serenade", "The Hellcat Sapngled Shalalala"ir visas likusias.

Faktai: NME šį albumą įvertino 9 balais, t.y. lygiai taip pat kaip ir "Favourite Worst Nightmare" ir dviem žvaigždutėm daugiau negu "Humbug".

Arctic Monkeys kūryba, o tiksliau, misterio Turnerio žodinė raiška vis dar išlieka maloniu jūsų anglų kalbą praturtinančiu žodynu.

Jamie pagaliau tapo gražiausiu grupės nariu (girly talk).

'Somebody told the stars
You're not coming out tonight
And so they found a place to hide'

Sukc it and see

Always Yours, Bee

Bieber-Fever

2011-06-08T14:28:00.000-07:00

Pirma, aš gaunu daug kritikos koks mūsų blogas šališkas, kad mes apie nieką kitą nerašom, kaip flamingus, cobus, oasis, arcticus ir pan. Antra, au bendraklase Agnytačka nusprendėm sustot žvengusios ir pasižiūrėt gi tą nuostabųjį filmuką apie paauglių meilę. Jį - VIENINTELĮ. Ir apie tas vargšas mergytes, kurios VISOS yra jo būsimos žmonos. Apie tai, kaip jis išgarsėjo per youtube ir kaip jį vargšą vadina mergyte.

Pozicija:

Aš jį palaikau. Jis gabus šiaip. Groja nuo mažų dienų viskuom, jam tai patinka. Popsas - tai, kas patinka daugumai (ir man kartais), tai iš ko gali gamintis bapkes ir jis tai LIKE. Ir jo artimieji LIKE. O tu stumi, nes neuždirbi tiek. Tikiu, kad bus perspektyvus atlikėjas, o būdamas 20 m. supras, koks briedas pirmi CD buvo.

Opozicija:

I'm not a fangirl, nes man baisu. Aš dievinu savo mažas crushes, kurie turi fanclubs, bet ne tokio žiaurumo. Jo muzika manęs nežavi ANT TIEK. O šiaip aš stumiu ant jo vadybininkų, kurie suka nefainą muzoną. T.y. Iš gabaus vaiko galima išspausti daugiau.

Draugai kalba:

Aš Juom visiškai nesidomiu, tačiau kiek esu girdėjusi Jo dainų, man Jo muzika visiškai nepatiko. Juolabiau juokinga, kai gana jaunos mergaitės klykia pamatydamos Jį per televizorių. Tai tampa kažkokia manija. Džiugu, kad Jis išpopuliarėjo, bet tik tam tikroje amžiaus grupėje, mano manymu. [Anonimas]

Manau, kad dėl to, jog šiuolaikinis jaunimas greičiau bręsta (jei taip galima pasakyt) - jaunesni domisi technologijomis, jaunesni pradeda kažkaip artimiau bendrauti, jaunesni tūsina - JB tapo populiarus. Jei jis būtų gimęs anksčiau ir anksčiau išpopuliarėjęs, pvz. in '90 jo muzika nebūtų palikusi žymių muzikos istorijoje. [Guoda]

Bieberis yra vaikas, nekuriantis prasmingos muzikos. Tiesiog jam labai pasisekė, nes dabar mergaitėms rūpi tik gražus berniukas, o ne esmė jo dainose. Ar penkiolikos, šešiolikos metų berniukas galėtų dainuoti apie meilę? Jis tikrai nežino, kas ji yra, nežino net kai kurie suaugę. Manau, kad jis kaip lėlė, gražus veidelis, su kuriuo žaidžia prodiuseriai, žinodami, ko kam reikia ir taip užkaldami pakankamai didelius pinigus. Net ne jis kuria tą muziką, spėju. [Anonimas]

O ką jūs manote, mieli skaitytojai?

You're Above And Beyond Me

2011-06-05T10:08:00.000-07:00

Vasara - muzikos festivalių metas. Apžvelime, kuo šiais metais nustebino Rock Am Ring.

Mando Diao:

Wolfmother:

Coldplay:

Nesudalyvavot šiais metais, nustokit graužtis ir būtinai sudalyvaukit kitais.

Love, Bee.

Calm Down People

2011-05-24T11:16:00.000-07:00

Tarkim, kad 70 procentų Lietuvėlės žmonių pareiškia, kad Lietuvoje muzikos nėra, jos niekada nebuvo, o jei ir buvo - pradingo pop kontekste, ją suvalgė kritikai, fanai buvo pernelyg skurdūs, kad nusipirktų cd, o rėmėjų taip ir neatsirado. O jeigu tų žmonių paprašytume pagrįsti savo nuomonę, sudalyvauti intelektualioje diskusijoje..? Va čia ir iškyla hipotezė, kad klausytis "teisingos/geros" muzikos tampa mada.

Pirmiausia, kas yra teisinga muzika? Pop? Metalas? Folkloras? Ar mes galime teigti, kad "Metallica" kuria teisingesnę muziką negu Cheryl Cole ar iškelti į padanges "Antį", bet palaidoti "Hiperbolę"? Jeigu taip, tada kiekvienas pankas šniaukštų heroiną, gėjų santuokos sukeltų pasaulinius karus, o Lietuvos sostinė jau seniai būtų Prienai (su visa pagarba jiems) - kaip tik kas nori. Sako, per mažos lietuvių smegenys neleidžia klestėti "gerai" muzikai Lietuvoje. O įprasto dydžio lietuvių smegenys teikia pirmenybę rokui? Viską kitą - lauk? Ištremiam į Sibirą, vežam į lagerius, saugom nuo piliečių? Neprimena šovinizmo: įsigalėti gali tik "didžiosios tautos" - madinga muzika?

Nuomonė "oi, aš klausausi indie, manęs niekas nesupranta, o ypač tos aukos, kurios indie nesiklauso" visų pirmiausia yra apgailėtina tuo, kad nepagrįstas skundimasis "mane diskriminuoja kitaminčiai" iššaukia tų "kitaminčių" diskriminavimą. Kiekvienoje liberalioje demokratiškoje valstybėje kiekvienas žmogus turi teisę rinktis tai, kas jam atrodo geriausia, kad tai ir bebūtų YVA, Šeduikytė ar ponas Sinickis. Vieną dieną visi pasensta, o jų vaikai šaiposi, iš povilaičių ir kitų buvusios Lietuvos pop padangės žvaigždžių. Jeigu muzika yra kito žanro, nereiškia, kad ji nėra kokybiška. Kokybė - kitas klausimas, yra paklausa - yra pasiūla. Tikri dalykai turi išliekamąją vertę. Kiekvienas turi teisę atsirinkti tai, kas jam patinka, tačiau, come on people, leidžiam pasirinkti kitiems, kas patinka jiems - you can disagree, but you have to respect others' opinion. Ar perkratę jūsų fonoteką tikrai tikrai tikrai nerastume "blogos" muzikos (džy, ar kas nors tiksliai tai apibrėžė?) Neprisimenat tokio posakio: kuo daugiau draudi, tuo labiau neklauso? Kitaip pasakius, aš skaitau tuos 10 punktų ir man prieš akis iškyla ponas Petras ir dar tas kitas VYRAS iš Seimo, kuris inicijuoja abortų uždraudimo įstatymą (kas yra visiška moters pasirinkimo teisė).

Nėra Lietuvoj jums priimtinos muzikos? Nustokit būti tais "per mažų smegenų lietuviais", kurie tik skundžiasi, bet nesugeba nieko padaryti patys: eikit, susiburkit chebrą, parašykit super gerą dainą ir keiskit situaciją. Klausimas: ar tikrai jūs būsit geresni negu "mirusios" muzikos atstovai ir kada pasibaigs jūsų entuziazmas? Muzikos industrija Lietuvoje tikrai neišgyvena savo geriausio laikotarpio, tačiau, deja, reikia pripažinti, kad įžymybės (šeduikytės-mamontovai-etc.) yra kokybiškiausia "prekė", kokią mes turime, o, beje, yra toks dalykas kaip undergroundas, t.y. - kas ieško, tas randa.

Taigi, ką aš norėjau visu tuo pasakyti? Nustokit nervintis, žmonės. Na, nepatinka kažkam jūsų kooksai-beždžionės-oazės. So what? Jums lygiai taip pat nepatinka pugačiovos-yvos-etc. Nesimuškit. Neimkit į plaučius. Nusišypsokit. Tai, kad nesutampa požiūriai į muziką, nereiškia, kad pasaulyje kažkuriam iš jūsų nebėra vietos.

P.S. O va mano mama klausosi Mando Diao.

Hugs and kisses.

Bee

10 priežasčių, kodėl gera muzika Lietuvoj niekad neklestės

2011-05-23T11:01:00.000-07:00

lietuvių smegenys tiesiog tam per mažos.
mes pripratę prie visokių nuostabių ir reikšmingų lyricsų apie medžius ir debesis, kuriais mus maitina šeduikytė ir co.
turim per daug kritikų, kurie neleidžia išlipt normaliom grupėm į viršų. o tiems kritikams reikia labai sudėtingų melodijų ir muzikinių ypatybių, tačiau lietuvoj toliau klesti nesąmonės.
nes prie chebros ir siemkų spjaudymo labiau tinka visokie bumčikičiki ir rusiškos melodijos.
mūsų tėvai net nepripažįsta geros muzikos.
nes jei sumąstei klausyti normalios muzikos, tai pirmiausia ruoškis nueiti kryžių kelius.
ir šiaip tave vadins nesveiku, metalistu ir visokiu kitokiu.
vistiek nerasi kur patūsint (atidžiai renkantis tūsų skaičius sumažės perpus).
pasidarysi super jautrus muzikai ir kompanijoje tavo nuotaika gali nuo to nukentėt
normalios grupės čia atvažiuoja kartą per metus

Mildukas ir Karolukas

Suck It And See

2011-05-19T08:43:00.000-07:00

kol vieni verkia iš laimės apimti muzikos euforijos, o kiti sprendžia dilemą ar esi tikras fanas, jei

klausai nuleakintą albumą, aš ramiai siunčiuos ketvirtą arctic monkeys darbą.

kažkas sakė, kad apturėjo pačias sunkiausias gyvenime minutes, kai diskas jau pumpavosi kompiuterin. tada pasireiškia reliatyvumo teorijos, laikas išsitempia iki begalybės. ir pagaliau - pirmieji akordai, turneris užtraukia she's thunderstorms, o milda kaip visada sugeba išspausti vieną kitą ašarą. žinant mane tai jokia staigmena, visad apsiverkiu lyg būčiau mama, kuri didžiuotųsi sūnumis, kurie gavo dar vieną dešimtuką. kaip albumo pradžiai sakyčiau labai gerai, nors aš asmeniškai būčiau dėjus suck it and see, nors tai ir belekaip banalu. o užvadinti albumą kažkokia ten esančia daina irgi ne pats geriausias variantas.

bet pamirštam tai ir pereinam prie dar vienos negirdėtos nematytos dainos - black treacle. nežinau, viskas lyg gerai, neturiu prie ko prisikabint, nors daina nekabina kažko. pasibaigus pereinam prie brick by brick ir spaudžiam skip, nes tie trys besikartojantys žodžiai buvo spėję užkabint ir jau nusibost.

the hellcat spangled shalalala. tiesiog shalalala, nėr ką pasakyt. tobula daina, kuriai nieko netrūksta, tokie yra nauji arctic monkeys. tikriausiai gali pakeisti cornerstone, nes tokių dainų aš pasigendu albume, bet galbūt tokios ir pasitaiko tik kartą. pereini prie don't sit down cause i've moved your chair , padainuoji jau žinomus lyricsus ir eilinį kartą išlieji pyktį. jei dar kiek liko, viską susirenka library pictures, kuri primena favourite worst nightmare laikus ir, kaip sako karolė, duoda pasitaškyt seniesiem arctic monkeys fanams, ir all my own stunts.

reckless serenade ir piledriver waltz jau įsikirtusios makaulėj, kartu gali dainuot ar bent niūniuot. su pastarąja iškyla dilema: ką rinktis - alexo turnerio ar arctic monkeys versiją? ir dar iki šiol neatsakiau į šitą klausimą, o gal nenoriu atsakyt.

nepastebimai prasiklauso love is laserquest, o atėjus suck it and see apšali ir nebeturi žodžių. galiausiai alexas visiems arctic monkeys/humbug'o kritikams pareiškia that's where you're wrong ir viską užbaigia.

arctic monkeys pasikeitė. išaugę iš paaugliškų inkariukų, perėję visas krizes, depresijas, humbug'us palikę už nugarų, jie tampa skoningi, rokenroliški, subrendę. tokie, kokie ir turi būti. tiek laukta ir svarstyta, tikėtasi, net baimintasi, bet vyrai tikrai nenuvylė, visiems po didelį didelį apkabinimą perduosiu, jei kadanors sutiksiu.

milda

Soulmates never die

2011-05-10T11:34:00.000-07:00

the only thing you can rely on is that you can‘t rely on anything

Placebas, pasak visažinės Wikipedios, yra „tariamas vaistas, kurio poveikis gydant ligą yra nulinis arba jo poveikis nėra žinomas“, tad teiginys, jog Placebas gydo kūną arba sielą, yra mažų mažiausiai absurdiškas. Bent jau žinant mane. Visos žaizdos – tiek fizinės, tiek dvasinės užgyja daug greičiau ir lengviau klausantis Placebo. Galbūt tai tik įsišnekėjimas, nes juk tikrai – kai padaugini Molko balso, ima blogėti. Oh well. Reikia į šitą pažvelgti giliau. Dauguma manęs bent vieną kartą gyvenime yra paklausę: „Ką tu juose radai? Kodėl jie tave įkvepia? Kas būtent tave įkvepia?“ O aš gūžteliu pečiais ir ką nors pacituoju.

Rašyti biografinius faktus, apkalbėti diskografiją, vargintis aiškinantis narių orientaciją yra beprasmiška. Lygiai taip pat, kaip Jums lieptų apie mylimą žmogų rašyti sausais sakiniais, neparodant jokių jausmų. Aš taip negaliu. Placebo yra dalis mano gyvenimo – ne tik to, kurį gyvenu priešais ekraną ar atkirtusi save nuo realybės ausinėmis. Širdyje, galvoje... ne! sieloje ši grupė turi atskirą kampelį, kuris yra tarsi izoliuotas nuo purvinų pašalinių rankų, nuo kitos muzikos, kitų celebrities, kurias norėtum bent kartą gyvenime pamatyti gyvai. Pažįstu vieną žmogų, kuris lygiai taip pat gyvena Oasis (nors jie ir išsiskirstė jau prieš porą metų). Galvą guldau, jog ji, skaitydama šią eilutę, nusišypsos, o toliau viską taikys sau, bet tai tik dar labiau sustiprins žodžių poveikį.

Apie Placebo žinau tik tiek, kad prieš tai gyvavo Ashtray Heart. Vėliau, 1994, susikūrė Placebo, su homoseksualu, biseksualu ir heteroseksualu priešaky. Deja (arba nelabai. Mano atveju – tikrai nelabai), jį, berods, 2009 pakeitė kitas hetero, kuriame daugiau energijos, jis stipriau ir geriau daužo būgnus ir džiaugiasi tuo, ką daro. Kas toliau? 6 ar 7 albumai, krūva paslėptų dainų (HK Farewell arba Ion man turi lygiai tokią pat reikšmę kaip kokia Nancy Boy ar Battle For The Sun), akibrokštai. Mielieji kritikai paskutinįjį albumą – Battle For The Sun – vertina neigiamai. Gal jie nesuvokia, jog pasikeitimai būtini, jeigu nori toliau vystyti grupės veiklą. Galbūt muzikos stilius nebe toks: labiau supopsėjęs, MTViškas. Khm, nežinau, kaip Jūs, bet aš džiaugiuosi, kad Placebo vis dar kuria. Ir kad ir kas tai bebūtų, net jeigu Brian sugalvotų parašyti dainą, panašią į Bieberio, aš vis tiek džiaugčiausi (šiaip tai jau meluoju. Bieberizmu nesidžiaugia niekas). Svarbiausia, kad pati grupė būtų patenkinta savimi, tuo, ką kuria. Jeigu kas nors nepatinka, visada yra galimybė perjungti dainą arba susilaikyti nuo nevykusių komentarų.

Jausmingumas nesvetimas ir pačiam Molko, nors dauguma parašytų dainų buvo sukurtos jam esant high. Narkotikai, alkoholis, cigaretės yra beveik kiekvieno rock star‘o kasdienybė. Bet ar nuo kokio Cobaino man eina per kūną šiurpuliukai, ar per Rape Me užsimerkus aš pajuntu nesvarumo būseną, kaip, pavyzdžiui, klausantis Space Monkey? FUCK NO. Mano manymu, į kūrybą Molko įdėjo daug daugiau savęs, negu Nirvana ar kokia porą metų gyvavusi grupiūkštė. Jeigu Brian dainuoja apie liūdesį, tą patį pajusi ir Tu. Jeigu kiekviena eilutė alsuoja skaudžia neapykanta, bent vieną pritaikysi sau. Ką jau kalbėti apie, tarkim, My Sweet Prince, kur pats pasijunti priklausomas nuo narkotikų, regis, Tau pačiam gresia Baltoji Mirtis. Ne nuo to paties, ką vartojo autorius. Tu esi gyvas jo dėka. Jo balso, jo muzikos, jo žodžių. Nemoku apibūdinti to, ką jaučiu klausydamasi Placebo. Tai kaip minimum trys taurės vyno, pusė pakelio cigarečių, kaip glėbys to, kas niekas nebus šalia. Visokie menininkai sako: „Thank you, music, for being there when nobody else was“. Aš taip pasakyčiau tik trims vyrukams.

Vienas draugas yra pasakęs: „Placebo yra skaudi muzika ne ausims, o sielai“. Iš dalies sutinku. Turi išmokti Juos mylėti. Tik tada galėsi suprasti tuos, kurie be Placebo efekto gyventi nebegali.

Buvau LIVERPOOL'io gimtadieny..

2011-04-19T13:01:00.000-07:00

O Karoluko penktadienio vakaras praėjo ypač smagiai: liverpuliečiai sulaukė ketvirtojo gimtadienio. Mane vis dar stebina, kad ši grupuotė iš ties susilaukia žmonių dėmesio, nes dauguma pradėję klausyt rock/alternative/indie/britpop iš pradžių pasijaučia forever alone Lietuvoj su tokiu skoniu. Taigi, jie praskaidrina gyvenimą.

Liverpoolio “plote” teko lankytis pirmą kart (neskaitant vasara vykusio Live Camp). Publika šilta, dauguma veidų matyti koncertuose, tai įrodo ištikimybę. Lofte taip pat buvau pirmą syk. Garsas labai geras, žmonių nepergrūsta, bet šiek tiek užknisa alaus monopolija.

Anyway.. Kaip ten viskas buvo:

Loftas. Mažai žmonių ir vyrukas su akustine gitara ant scenos. Toks romantiškas pasirodymas vakaro pradžiai. Žmonių pradeda daugėti, o ant scenos pasirodo “Kėdės ir Stalai”. Tai jau savotiškas rock’n’rollas, nors jaučiasi, kad kartais FLAMINGO bosistu pabūnančiam Ignui reiktų padirbti su tarimu. Bet jie kieti. Alus toliau liejasi, žmonės pradeda išsijundinti, o čia ir vietos pasidaro mažoka.

PERTRAUKA. Damn, per pertraukėlę žmonės pradėjo rimtai tūsint, nes prasidėjo visi geriausi gabalai. Atrodo, kad norint sugundyt tokio skonio mases, DJ’ėjui reikia teturėti youtube po ranka. Kas tuos remixus ir sugalvojo? Žmonės pradeda atsipalaiduot pagal geriausias britiško roko daineles, jas staugia ir mėto konfeti.

Įsimaišai į masę ir pajunti muzikos galią. Ant scenos lipa Freaks On Floor. Nesu didelė jų fanė, bet matosi, kad vaikinai turi savo stilių, savo fanus, yra įvaldę techniką. Publika šėlo, tikrai šėlo, bet negali gi visų jėgų atiduot - paskutiniai pasirodo FLAMINGO su puse savo coverių programos. Šitoj vietoj aš, kaip visad, atsistoju prieky ir staugiu best songs ever.

Aišku, nebuvo apseita ir be ne ten pataikiusių snukių, a.k.a. sostinę lankantys italai, “draugai atsitempė”, “daugiau nėr kur eit” ir panaši fauna. Jie užėję, tikriausiai, pagalvojo, kad žmonės susirinko pasitūsint pagal youtube klipus. Panašiai ir yra. Mes tai vadiname - geriausiais vakarėliais.

Reziume: grįžti verta ir SULAUKIT DAR IR 10 GIMTADIENIO!

Peace. Love. Rock n Roll.

2011-04-09T11:22:00.000-07:00

Liko šiek tiek daugiau nei septynios savaitės iki vasaros, na, o vasara muzikos narkomanui - festivalių metas. Taigi, šiandien abiem ausimis besiklausydama Vytauto Širkos "Altorių Šešėly" įgarsinimo, bet iš tikrųjų nieko nesuprasdama, nes mano mintys sukasi tik apie peršalimą, apžvelgsiu ką šiemet mums siūlo geriausi Europos muzikos festivaliai.

Kol Lietuvoje geriausiu renginiu išlieka "Mėnuo Juodaragis", kaimynai nesnaudžia - lenkai ir latviai rengia kasmečius, jau dešimtąjį jubiliejų švenčiantį, "Open'er" bei "Positivus".

Pasikultūrinimas Gdynėje birželio 30-liepos trečiąją dienomis su tokiomis grupėmis kaip Coldplay, Hurts, Pulp, Two Door Cinema Club bei atlikėjais Kate Nash ir, taip, Paolo Nutini, jūsų banko sąskaitą palengvins nuo 165 iki 426 zlotų, kepenis nuvargins pigiu alumi (whatever, jos regeneruoja), praturtins žodyną keliomis kaimynų frazėmis (nebent jūs iš Vilniaus ir balsavote už Tomaševskį) ir gal pagaliau pakeis vieno kito lietuvio požiūrį į Lenkiją. P.S. Uždraustos visos profesionalios kameros ir vis dar negalima įsinešti ginklų.

Tuo tarpu mūsų broliai šaunuoliai latviai šiemet apsiginklavo Editors, Hurts, Royksopp bei Marku Ronsonu ir liepos 15-16 dienomis jau penktą kartą pelnytai vadinsis didžiausiu ir geriausiu festivaliu Baltijos šalyse nuo 30 iki 37 latų.

Silpnų nervų skaitytojams pats metas paspausti raudoną iksiuką ekrano kampe, nes tikrosios dūzgynės (ar kaip ten sumąstė kalbininkai?) tik prasideda. Keliaujame į Glastonbury, kur birželio 23-26 dienomis vyks vienas geriausių festivalių pasaulyje. Kol kas britai nepaskelbė galutinio line up, bet nusimato išvysti tokias žvaigždes kaip U2, Beyonce, Coldplay, The Chemical Brothers, Primal Scream bei Elbow už beveik 200 svarų.

Na, o galutinai jus nužudys birželio 3-5 dienomis Vokietijos Niurburgringo trasoje vykstantis "Rock am Ring" festivalis. Jūsų ausų būgnelius už 170 eurų plėšys ir nuvarys nuo kojų Kings of Leon, Mando Diao, Interpol, Wolfmother, The Kooks, Korn, Pete Doherty, The Naked and Famous ir daugybė kitų šaunių grupių. Žodžiu, nereikia nė minėti, kad be dūzgynių galėsite pamatyti ir garsiąją trasą, be to, kas jau kas, bet šie žmonės renginius organizuoti moka.

Dabar manęs nekenčia visi nepilnamečiai asmenys, bet jie visada turi viltį, kad ir šiemet Lietuvoje švies nepakeičiamas B2gether

žiburėlis, o pagrindiniu headlineriu ir vėl pasiskelbs, o po to neatvyks ponas Andrius.

Always Yours, Bee

"Dabartinės “aš” kūrėjai - nuoširdžiai jums dėkoju" arba "Music - me gusta"

2011-04-06T07:37:00.000-07:00

Teko rašyti rašinėlį lietuvių kalbai apie dalykus, kurie padarė įtaką. Visada rašydavau apie muziką, šį kart nusiteikiau taip pat. Nusprendžiau, net su jumis pasidalinti. Kritikai, c'mon.

2008 m. mano gyvenime buvo kaip persilaužimas Antrajame Pasauliniame kare. Ligi tol, mano nuomonę suformuodavo kiti, mano grojaraštį sudarydavo “MTV”. Kam lįsti toliau ir atrasti, kas tau iš tikrųjų patinka, ko tu išties nori. Ačiū “MTV”, ačiū tada buvusiems aplink mane, jūsų laikai baigėsi.

Kai “Red Hot Chilli Peppers” išleido savo paskutinio albumo singlą, aš pajutau visiškai kitokią muzikos galią. Buvau, ir vis dar esu, bloga ir parsisiunčiau jų albumą. Klausiau vien tik jo. Šokių aikštelės dešimtuką įsijungdavau vis rečiau.

Atėjo pavasaris ir depresijos sumažėjo. Atėjo balandis ir “Gravel” išsiskirstė. “Gravel”, jei kas nepamenat, tai buvo tokie trys arogantiški vaikinai su egocentrišku valkata Tomu Sinickiu priešaky, kurie bandė patekt į Euroviziją, tačiau nesėkmingai. Aš buvau tokia epinė, nes susidomėjau jais būtent tada, kai jie išsiskirstė, bet spėjau juos pamatyt du kart gyvai. Esmė tame, kad ponas Tomas buvo (na, ir yra) bendrai žinoma ir kontraversiška asmenybė. Visada buvo trys žmonių grupės - jį mėgstantys, nekenčiantys ir jo niekad negirdėję. Iki 2008 m. aš priklausiau tiems, kurie jo nemėgsta, bet po to viskas pasikeitė. Pradėjau skaityti jo internetinius dienoraščius, netyčiom mokytis mintinai dainų žodžius, žiūrėti ir skaityti įvairius interviu. Kadangi tėvams nelabai rūpėjo, kuo aš ten domiuosi, visiškai nejučiom jis man pradėjo daryti didelę įtaką. Kalbėsena, vogtos mintys - visa tai darėsi man įprasta. Kurį laiką, galima sakyt, buvau jo kopija.

Į aštuntąją klasę aš atėjau visiškai kitokia, net bendraklasiai tai pastebėjo. Aš susidomėjau, kokią gi jis muziką klauso. Atradau, paklausiau ir ji man labai patiko. Mano kompiuteryje ir grotuve pradėjo rastis tokie dalykai, kaip diskografijos. Tu ne tik mėgsti dainą, tu pradedi mėgti visą grupę. Nebeapsimoka siųstis vieną dainą, siuntiesi bent jau albumą. Skaitai dainų žodžius, domiesi atlikėjais ir t.t. Tada pasikeiti dar labiau ne tik mąstymu, nes tavo mintys jau ir taip virto dainų žodžiais, bet ir išvaizda - tavo rūbai nori būti kitokie, čia dar ženkliuką su mylimos grupės vardu prisisegsi, čia dar ir švarkelį panašų nusipirksi. Nekalbu apie tai, kad turimas tikras albumas kvepia skaniau už šviežias knygas ir yra padėtas gerbiamoj vietoj - šalia milžiniško plakato ant sienos. Žinoma, turėti aplankalą rinkti iškarpoms yra privaloma. Atrodai keistas kitiems, bet vėliau tu surandi bendraminčių ir tai pasidaro taip miela ir įprasta. Sėdi ir tikiesi, kad išaugsi iš šito, bet tik po to, kai pamatysi grupes gyvai.

Dar dabar dėkoju tėvams, kurie mane augino ne su rusiškom baladėm, bet su roko klasika. Visą gyvenimą liksiu skolinga tam, kas mane pakeitė. Bet kaip atsidėkoti nematerialiajai materijai? Parašyti sonetą? Nupiešti meno kūrinį? Skleisti aplink? Kaip man pasakyti didelį ačiū muzikai, kuri mane formuoja jau kelis metus? Ar tai, kad aš nusipirksiu albumą bus tikrasis ačiū?

Dainos, man primenančios vaikystę

2011-03-29T10:27:00.000-07:00

Prisimenat tuos laikus kai nuo žemės rankiodavot sliekus, nubrozdintais kelėnais žaisdavot kvadratą ir pan.? Mur mur, miau miau laikai ir išgirdus dainas, kurios buvo klausomos TADA, taip jėėėga būna. Prisimeni ir noris grįžt atgal. ^^

Taigi, viena iš tokių dainų... Robert Miles - Children

Sekanti - Ruki Verh - Ai-Ai-Ai
MUAHAHAHAHA, tikriausiai dabar raukysis, kas skaitys. BET. Gi čia linksma daina :D Būtent dėl to, kad ji primena tuos laikus, negalioja jai čia tas "o fu, man nepatinka rusiškas popsas".

Gigi D'agostino - I`ll Fly With You

Žas - Po stikliuką

Po stikliuką ir po mažiuką
Pakelkim mes, mieli draugai.
Gėėėėris. Pamenu kai pusseserės nusipirko 99 metais kasetę. Pasileidom visu garsu magę ir klausėmės, kaip geriausią pasauly muziką :D

Crazy Town - Butterfly

Klipas tai buvo kažkas TOKIO. Kietiakai berniakai, apsitatūškinę ir apsiauskariavę, ryškios spalvos.

Junior - Jausmai

Ši tai ypatingai įsiminus.

Naktines Personos - Kaltas ruduo

Мурат Насыров - Я Это Ты

Mur mur, miau miau. Užteks. Šiaip ir dabar neretai paklausau tas dainas, bet mano vaikystėj kažkaip nepasižymėjo tokios vaikiškesnės dainos :? Didelė įtaką padarė už mane vyresnės pusseserės ir tt.
Tai tiek, ai nors pabaigai... Mergužėlė, kuri (aš sau leidžiu taip spręsti) prisimena savo vaikystės dainą. :**

Paris Spring

2011-03-29T06:26:00.000-07:00

oras už lango visai nekvepia pavasariu. niekas dar nekvepia pasavariu, apskritai. todėl man norisi tik užsidarius namie sedėti ir nieko nieko nedaryti.

sakot, kuo čia viskas susiję su šituo blogu ir muzika? kai norisi nors truputį paliesti pavasarį, imiesi visokių gudrybių, kad ta šiluma ir saulės spindulėliai nors viduj knibždėtų, spraustųs ir suteiktų tą muzikos ir pavasario sukeliamą euforiją.

kiekvieną pavasarį išlipu iš rokenrolo ir žiemiškų batų, paiimu šį tą begalo saldaus ir lengvo. praeitą pavasarį tai buvo elektronika perpildyta roisin murphy, na o šįkart mano playlistas atrodo taip:

melanie pain

vardas, kuris pastarąsias savaites lietuvoj buvo linksniuojamas smarkiai. susižavėjusi koncerto video, dėlei išsilavinimo ir dainų minimalaus skaičiaus (mano kompiuterio atmintis taip pat ne guminė) parsisiunčiu kelias dainas ir per sekundę užsikabinu. melanie mane liuliuoja savo prancūziškais tekstais, kuriuos suprantu daugmaž tiek, kiek japonų ar kinų kalbas, bet viskas skamba pasakiškai. lengvai ir pavasariškai. melanie pain turi tai, už ką aš myliu ir visą nouvelle vague: žinomą nuostabų vokalą bei mažomis priemonėmis sukuriamą tam tikrą atmosferą. kartu su melanie susikuriu savo mažą rožinį pasaulį, kuris gyvybiškai reikalingas, kai už lango visai ne žalia ir viskas bando tempti mane į depresiją.

alex turner

gerai, žinau, kad šneku/rašau apie jį per daug, bet tas išleistas EP buvo kažkas tokio. kažkur mačiau komentarą: "a month ago the white stripes quit. this song made me stop crying..", tai man, išgirdus pirmą kart stuck on the puzzle, suveikė viskas atvirkščiai, ir pradėjau labai nuoširdžiai verkti. bet tikrai ne liūdesio, o džiaugsmo ašarom. po brick by brick pasirodymo ir mano sutrikusios būsenos kas dabar bus su mano arctic monkeys, aš pagaliau supratau, kad turneris dar visiškai neišsisėmė ir sugeba būti toks, kokį galbūt ne visi yra girdėję, jei niekad neklausę arctic monkeys b-sides. ir tos visos šešios dainos sudaro mano playlistą nuo EP pasirodymo.

the last shadow puppets

šnekėti apie juos labai daug kaip ir nebėra ką, tačiau jie mano pavasariniam playliste įneša truputį sunkumo. prie melanie pain prancūziškumo jie prideda britiškumo ir sumažina saldumo perteklių. nežinau, myliu juos už tą kažkokį nostalgišką ir senovinį skambesį, o kas be ko, laukiu dar vieno albumo, kai turneris susitvarkys su savo bezdžionėm, o miles - debiutiniu albumu.

milda

Ooh na na, what's my name?

2011-03-29T05:51:00.000-07:00

Kadangi man bėga nosis, oras ne awesome, man aiškina, kad turiu ką nors čia parašyt, nes net Birutė per LTV reklamuojas, o rašinėlio taip nenoriu rašyti, kad pridirbau tai, ką matote dešinėje, aš prisiverčiau parašyti.

Ir čia nebus nė vieno žodžio apie Rihanną.

Šį kart nusprendžiau apžvelgti ko aš (ir net kai kurie iš jūsų) laukiam iškepamo muzikos krosnelėje.

Pirmiau pažiūrėkim ką ta orkaitė, mano manymu, šiek tiek apsvilino arba kaip tik ne:

Beady Eye - Different Gear, Still Speeding
Per daug išpūstai mes jo laukėm. Metus stenėjau ir galvojau, kad kokį gerą mėnesį šitas albumas bus mano favoritas, bet... Jis atėjo, The Roller išties geriausias singlas, dar užkabliavo Standing On The Edge Of The Noise, bet vien dėl to, kad primena Oasis laikus. Užvakar atradau Wigwam, nes labai užkabino "I comin' up..." Gerai, aš girdėjau, kad dar kelios dainos kabina žmones, tad gal pasiseks. Liam'as burba, kad net fanų yra naujų - tokių, kurių nekabino Oasis. Ar jie tiesiog prasispaudė į fanų zoną ir užsidėjo Pretty Green maikes?

The Strokes - Angles
Kad jūs žinotumėt, kaip man iš pradžių nepatiko You're So Right! O kaip paskui ji pradėjo kabint! Nors dauguma iš jūsų jo pradėsit klausyti nuo pirmos dainos (kaip priklauso elgtis su albumu), kiti iš kart įsijungs antrąją - mat ji, kaip tyčia, pirmasis šio albumo singlas, jau susilaukęs dėmesio kūrinėlis Under Cover Of Darkness (o čia man vienai pavadinimas primena Two Door Cinema Club dainą?). Aš tik pradedu atradinėt šį albumą, spėju, tai bus vienas geriausių dalykų šiais metais. Juk 5 metus žmogai dirbo.

White Lies - Ritual
Prisipažinsiu: klausau kol kas tik vieną dainą - Bigger Than Us. Bet pasižadu paklausyt daugiau. Skaičiau, kad jis daug pozytivesnis nei debiutinis "To Lose My Life..", tad reik perklausyt daugiau. O jus aš irgi pabandysiu įkalbėti paklausyti šio antrojo kompakto su įdomesne eilute: Bored girls and sad boys / Dull roads to anywhere. / Bad sex and ethanol / High scores on solitaire.

O ko mes laukiam labai labai?

Arctic Monkeys - Suck It And See
O čia jau susitinka labai kontraversiškos nuomonės: senosios makakos ar jau subrendusios mūsų laukia toliau? Iš Brick By Brick nelabai ką ir galim spręst. Iš ties kabinanti rokenrolas, daugiau indie, lyricsus šį kart aš pavadinsiu "įdomiais" (gal jų reikšmė gilesnė). O šiaip mane prajuokino dainų pavadinimai, kaip antai Don’t Sit Down ‘Cause I’ve Moved Your Chair ir playlist'as:

11. Suck It and See
12. That’s Where You’re Wrong

Miles Kane - Colour Of The Trap
Gal ne visi girdėjote, bet Pergalės dieną galėsit klausyt ex-grupės The Rascals balso ir projekto The Last Shadow Puppets nario debiutinio albumo. O čia jau turėtų būt išdirbtas darbas, mat plokštelės aprašymuose mirgės tokie vardai kaip Noel Gallagher, Alex Turner ir Gruff Rhys, o prie albumo prodiusavimo prisideda iš kažkada Kasabian bei Gorillaz padėjęs Dan The Automator. O vieną iš singlų - Inhaler - jau galite pasiklausyti ir čia.

Matthew Morrison
Glee žvaigždė, bet visų pirma, tai dainininkas pasirodantis net Broadway spektakliuose ir aktorius, vaidinęs tiek antraplanius siužetus filmuose, tiek pagrindinį vaidmenį seriale, išleido savo debiutinį singlą.
Taip taip, tai tikrai cukraus vata ir paauglių svaigalai, aš tai visai laukiu jo debiutinio albumo.

Noel Gallagher first solo album
Maždaug taip mirga daug antraščių muzikos pasaulyje. Kažkas tweetina, kad jį jau girdėjo įrašinėjanti už sienos įrašų studijoj, kažkas vis dar netiki tuo po ilgų, jau gerus metus trunkančių, gandų apie tą pirmąjį Noelio CD. Kaip ten bus - laikas parodys, bet aš girdėjau gandą apie lapkritį...

Red Hot Chili Peppers
Naują gitaristą į parankę ir jau nuo kovo 18 dienos pepersai miksuoja savo naują albumą, sekantį, po Stadium Arcadium (kuris, man rods, nieko tikrai nenuvylė) ir ilgų atostogų.

Žinoma, dar beveik nieko nepaskelbę, bet jau šiais metais turėtų parodyt ir The Cure bei Coldplay.
Aišku, aš dar galėjau paminėti daug ką, nuo Radioheadų iki Britney Spears, bet sorry - negirdėjau nieko naujo iš jų.

O ko jūs jau sulaukėt ir dar laukiat?

P.S. aš jus priversiu šiandien paklausyt šiek tiek kitokių wonderwall'ų:
Na gi, kokių, KOKIŲ, Karolina?

Dalykai, Kurių Nepaneigsi Pavasarį

2011-03-01T10:11:00.000-08:00

Paskutiniąją žiemos dieną šviečia saulė, atrodo, pavasaris atėjo diena anksčiau, tačiau kovo pirmoji pasitinka pūga, dvejetu iš matematikos ir optimistiška orų Šulijos šypsena.
Pamažu tirpstant sniegui ir vis dažniau į užrakintos mokyklos langus pašviečiant saulutei, gimnazistai pagaliau supranta, kodėl Maironis taip dažnai mini krūtines ir troškimus.
Visi tampa neįtikėtinai draugiški: troleibusų vairuotojai vis rečiau klausosi rusiško pop, o ir Kauno forsiukai karts nuo karto įmeta nuorūką į šiukšlinę.
Esi priverstas dėvėti uniformą – nebegali pasiskųsti, kad šalta, ir skaudančia širdimi palieki plonytį pavasario kolekcijos sijoną ar kelnes spintoje.
Dėl egzaminų ištikusį panikos priepuolį trumpam apramina pirmieji piknikai parke, jaučiant saulėje raustančius skruostus ir besimėgaujant pirmosiomis braškėmis.
Staiga užplūsta tokia chemijos, biologijos ir fizikos banga, kuriai teoriją ar apibrėžimą sukūręs žmogus neabejotinai gautų Nobelio premiją.
Vargšas fizikos vadovėlis pagaliau gali atsikvėpti – vietoje kartuvių ir visų neigiamų rusų kalbos perlų jame atsiranda konservatyvių, bet spalvingų, su paukščiais susijusių lietuviškų epitetų.
Tampa aišku kas yra kas: nolaiferiai ir toliau vakarus leidžia prie feisbuko, abiturientai graužia knygas ir nebemiega naktimis, tuštutės pagaliau randa progą demonstruoti rožinį, beveik nuo veido spalvos nesiskiriantį, sijoną, o likęs jaunimas nenulipa nuo dviračių.
Po pavasario visada ateina VASARA.

5 geriausios meilės dainos

2011-02-15T01:46:00.000-08:00

kadangi visas tas bumas su vasario 14 buvo vakar, tai šiandien aš pasiūlysiu 5 pačias geriausias meilės dainas. klausyti vienam ar su mylimuoju visai nesvarbu, tos dainos pripildo sielą ir net vienišą priverčia kažką įsimylėti - muziką.

Oasis - Wonderwall

klausai wonderwall ir kiekviena eilutė kažką reiškia. eilutės there are many things that i would like to say to you, but i don't know how atitinka mane nuo kojų pirštų iki plaukų galiukų.

Arctic Monkeys - Baby I'm Yours
and i'll be yours, until Noel Gallagher runs out of rhyme.

labai saldi, bet ech. kodėl valentinadienio proga nepasisaldinti ne tik kaloringais saldainiais, bet ir sielą saldžiausia daina?

The Smiths - There Is A Light And It Never Goes Out
to die by your side is such a heavenly way to die.

klasika. manregis, jau kelios kartos dainuoja šitą eilutę. ar bent jau dainuos, kuo aš esu visiškai tikra.

Atika - Tu Esi (Ir Šito Gana)

karolė gali mane mušti vėzdu, bet tikrai, šita daina kažką turi.

Gravel - Foreign Policy

aš asmeniškai rinkčiaus so what'ą arba when there's nothing left, bet jei Sinickis sako, kad čia geriausia meilės daina, tai vadinas geriausia. galbūt aš ne taip viską interpretuoju.

o jei esat užkietėjęs gravel fanas, tai galit įsijungt šitą ir paskęst ašarose. (dėl tam tikrų priežasčių)

jei neturit ką mylėt - mylėkit muziką. iki!

milda

Flamingo vs

2011-02-14T02:22:00.000-08:00

kadangi neseniai buvau flamingo coverių koncerte, tai duosiu palyginti originalus ir flamingo coverius. jų koncertus lyginu su liverpool'iu, tačiau visos tos dainos gyvai atliekamos skamba daug geriau, nei klausant per kolonkes originalų liverpool'yje.
ai beje, čia ir mano muzikiniai atradimai:)

White Lies - Death

Bloc Party - Banquet

Mando Diao - Dance With Somebody

Placebo - Bitter End
Arctic Monkeys - Choo Choo
Oasis - Don't Look Back In Anger
The Temper Trap - Science Of Fear
MGMT - Kids

po penktadienio rokenrolo jaučiuosi pilna šitų dainų. šiandienai tiek:)
milda

Kodėl 99% mano minčių yra lyrics'ai?

2011-02-13T06:25:00.000-08:00

Gal dėl to, kad tiek daug muzika reiškia, kad ji pastoviai groja aplink mane, jeigu ką - yra headmp3, ir šiaip daro didelę įtaką (jausti, ją reikia jausti). Ir aš eisiu į tą patį koncertą 5 kart ir daugiau, net trenksiuos į kitą Lietuvėlės galą dėl jo, nes labai norisi.
Gitara irgi faina, nedulka. Ji - instrumentas tiesiogine ta žodžio prasme, kuris leidžia geriau pajusti 99% mano minčių. Intrumentas, kuris gali keisti žodžių nuotaiką, kuris gali išversti nesuprantamą.

Dainos žodžiai...
Tai - priežastis, kodėl taip skauda gerklę po gero koncerto.
Tai - pasėkmė, kodėl notebook'as prirašytas.
Tai - fundamentas, kodėl kartais nesusilaikai aprašyti kažkieno kito sąsiuvinio, stalo, sienos.
Tai - pagalba išreikšti jausmus.
Tai - prasmė parašyt naktį žinutę geriausiam draugui.
Tai - įkvėpimas.
Tai - meninės raiškos priemonė.
Tai - ne eilėraštis.
Tai - galimybė išmokti ką nors mintinai.
Tai - jausmai, kurie ištiko ne tave vieną.
Tai - didelė dalis muzikos kūrimo esmės.
Tai - citata, tokia pat protinga kaip ir viduramžių filosofas.
Tai - būdas išreikšti save.

O čia ką tik išliejau 1% savo minčių.

I could write a song a hundred miles long..

Make our escape, you're my own papillon.

2011-02-01T01:30:00.000-08:00

jeigu mėgstat britus ir indie, jeigu žinot, kas yra joy division, tačiau jie jum truputį per sunkūs, tada puikiai susiklausys editors.

pirmiausia užsikabinau ant papillon. taip iki galo ir nesužinojau, ką tas žodis reiškia, tačiau su ja puikiai galima pravalyt šokių aikštelę, o jei to daryti nenorite, yra, anot karolės, puikus tiesto coveris.

klausai jų trijų diskų, jau beveik išmokai visus žodžius ir galvoje spėjo įsitvirtinti keistos sintezatoriaus linijos, kai netyčia aptinki akustines versijas. ir tada vėl įkrenti. nežinau, kas dar moka taip gerai skamba akustiškai (na, nebent tie patys man iki kraujo žinomi arctic monkeys), dainos dažnai skiriasi nuo originalų, tačiau jos turi kažką savito. apskritai, editorsai sukuria tokią mistinę atmosferą, kurios negaliu apibūdinti - reikia paimti ir paklausyti.

vokalisto balsas irgi išskirtinis. dar vienas dalykas, kuris išskiria editorsus iš įprastų indie grupelių, kurios drasko gitaras, žiūri į batus etc etc.

paskui imi gitarą, susirandi akordus, kol galiausiai išeina kažkas panašaus į smokers outside the hospital doors. seniai neradau grupės, kurią taip smagu dainuoti/groti.

ir jeigu dar trūksta kažko iki pilno užsikabliavimo, aš jum siūlau an end has a start. laiko tėkmę sustabdanti daina, ne kitaip.

milda

COVER POWER!

2011-01-31T08:44:00.000-08:00

Kiekviena pradedanti roko žvaigždutė anksčiau ar vėliau pasvajoja apie pirmąjį savo coverį, kurį gros iš visų jėgų iškviesta bis'o, kurį kartu dainuos visa susirinkusi liaudis ir kuris reikš tiek daug, kad jame tilps visas, jau roko žvaigždės link nueitas, gyvenimas. Žinoma, ne kiekvienas tampa žvaigždute, nekalbant apie tai, kaip ne kiekvienas sugeba pataikyti "į natą". Bet kokiu atveju, kiekvienas esame stovėję prieš veidrodį, pasiėmę į rankas šepetį ar plaukų lako buteliuką, įsijungę seną magnetofoną ir vaikystėję bandę išrėkt Celine Dion gabalą, nors vietoje "You're here" skambėdavo digimoniškas "joohyyyy". Taigi, šis įrašas skirtas būtent ko-ve-riams (net neįsivaizduoju, kaip Antanas Smetona pavadintų tai lietuviškai. Perdainuotukais?).

"Fever". Kas pasakytų šios dainos originalų atlikėją? Ši daina perdainuota daugiau kartų nei Lietuvoje keičiasi orai - nuo Christinos Aguileros iki The Doors, tačiau kritikai lyg susitarę tvirtina, kad geriausias coveris vis dėlto priklauso Peggy Lee. Let the fever melt the snow.

"Chicken Payback"- yra kažkur pasaulyje tokia grupė "The Bees", kurios niekada neišvysite per MTV. Būtent ji parašė šią dainą apie viščiukus, beždžionytes, kupranugarius ir paršiukus ir, dievaži, ji turi didesnę išliekamąją vertę negu "Čigono meilė". Taigi, Lietuvoje yra tokia grupė Flamingo, kurios taip pat neišvysime per MTV ir būtent jie padarė šios dainos coverį. O pastarasis, sakė, GEEEEERAS.

Gnarls Barkley "Crazy" žinome visi, aš jau daug kartų kartojau apie Ray Lamontagne coverį, bet kadangi niekas manęs nepaklauso iš pirmo karto, PAKARTOSIU: cover is much better.

N pasaulio mergaičių mirė iš jaudulio ir pasitenkinimo, kai 2005 metais Glastonbury scenoje žavusis Chrisas Martinas darydamas taip ant pianino kėdutės, kaip darydamas ne vienas vaikas gaudavo velnių (IŠKLIŠINSI TABORETĘ!!!), paskyrė laiko Kylie Minogue "Can't get you out of my head".

Kelly Jones bendarame projekte su garsiaisiais The Who atliko pastarųjų "Substitute" . Ne visiškas coveris, bet still gražu.

Žodžiu, rytoj antradienis, mokykla palaiko mokinius, rašančius tinklaraščius, skirdama daug namų darbų, todėl eikit ir susiraskit daugiau gerų koverių patys! Sėkmės su logaritmais.

Always Yours, Bee

aš, muzika ir 2010

2010-12-31T02:23:00.000-08:00

sveiki,

nežinau, ką ir beparašyt. žinau, kad užkniso visos praėjusių metų apžvalgos, kas gero buvo nuveikta, kas kokius savo tikslus pasiekė ir kas ne. o aš tiesiog apžvelgsiu kas gero šiais metais įvyko mano muzikoje.

metų atradimai

kings of leon
nežinau, kodėl aš nežinojau jų ankščiau. bet ankščiau tikrai rašiau apie juos ir galit pasiskaityt čia. true love way dar dabar iš atminties ištraukia karštos karštos vasaros vaizdus ir prisiminimus.
the killers
labai man pačiai keista, nes iki galo atradau juos tik šių metų žiemą. o atrodo, kad klausau jau balažin kiek laiko. o dabar, atėjus dar vienai žiemai, aš išsitraukiu juos naujam atgimimui. taigi, aš atradau juos gal net dukart šiais metais.
the kooks
britiškas britiškas akcentas, paprasti lyricsai ir luke balsas- viskas, ko reikia vasarai. aš tikiuos, kad ateinanti vasara bus lygiai tokia pat gera ir aš vėl klausysiu the kooks.

apibendrinant, mano atradimai atrodo gana juokingi, nes atradau seniai visiems žinomas grupes, tiesiog man jos buvo nežinomos. kitais metais pažadu pasikapstyt giliau. :)

metų koncertai (suskaičiavau jų 10)

šiaip gan juokinga, nes aš aplankau jų ganėtinai mažai, bet visdėlto, turiu savo favoritus.

Flamingo 5-erių metų gimtadienis.
labiausiai išsiskyrė tikriausiai todėl, kad pusę koncerto pliaupė vasariškas lietus, bet tai mum pridėjo tik daugiau jėgų šokiams. flashback
Tomas Sinickis 2010-03-06
nežinau. tada buvo smagu visai ir aš priskirčiau prie geriausių metų koncertų.
Colours of Bubbles EP pristatymas 11-20
šiaip visi šiais metais cob'ų koncertai buvo geri, bet per šitą aš jau žadėjau alpt, o pasitraukt nuo scenos visiškai nesinorėjo.

statistika

mano last.fm šiais metais sako, kad

dažniausiai klausytos grupės: arctic monkeys, oasis ir the killers
dažniausiai klausomi albumai: the kooks - inside in/inside out, arctic monkeys - humbug ir the killers - day & age
daugiausia perklausytos dainos: arctic monkeys - cornerstone, colours of bubbles - today ir mandolino ir the kooks - naive. telefono playlistas prie šitų dainų dar prideda arctic monkeys - 505 ir the killers - smile like you mean it.

tiek šiais metais :)
tikiuosi, kad mūsų blogas dar gyvuos ir kitais metais ir mes dar susimatysim.

milda

(Ne)Maži Elfo Atradimai

2010-12-28T12:11:00.000-08:00

Besibaigiant metams kiekvienas save gerbiantis melomanas privalo perkratyti savo fonoteką: ištrinti visas nepasiteisinusias ir pagirioms kamuojant atsisiųstas blogybes, atrasti seniai pamirštus, bet vis dar gerus gabalus bei apžvelgti tai, kas nutiko gero, t.y. buvo atrasta naujo. Žodžiu, nuvalyti dulkes yra neapsakomai prasmingiau negu pirkti kiniškas petardas.

Savo atradimų sąrašą pradedu lietuvišku akcentu: Colours Of Bubbles. Aš nenustebsiu, jei ši šiauliečių penkeriukė vietą jūsų ausyse atras neiškarto.Gal kaltas truputį specifinis vokalisto balsas (pavyzdžiui, "Mandolino" man gražiau kai sudainuoja viena miela mergina), gal prie jų reikia priprasti, nes kad paklausyčiau jų "Toilets of space" iki galo, man prireikė bent 3 mėnesių, bet Džyyy, it's their best song ever! Žodžiu, po truputį, bet ši grupė gėdos Lietuvai nedaro ir yra verta jūsų fonotekos dėmesio.

Pagyrėm lietuvius - metas emigruoti. Vasaros atradimas definitely buvo The Last Shadow Puppets coveris "Paris Summer". Besiklausant Nancy Sinatros originalo apima liūdesys. Tuo tarpu Puppets darbas kartu su Alison Mosshart įkvėpia: prieš akis iškyla Sena, cobbled street ir Paryžiuje kažkadaise gyvavusi bohema (sako, bohemos ten nebeliko, užtai daug šiukšlių ir benamių). Anyway, net ir žiemą ši daina sušildys. Don't forget some wine.

Keliaujam į Kanadą ir sutinkam, nepatikėsite, bet 35metį, Michael Bubble. Šiuolaikiškas Frankas? Not sure about that, bet bet kokiu atveju jo atliktos "Feeling Good" bei "Moondance" nepaliko abejingų. Perdainuoti šis vaikis sugeba geriau negu kurti pats, bet originali "Home" ne ką mažiau nusileidžia savo pirmtakėms.

Interpol. Amerikiečiai irgi moka kurti muziką apsieidami be "You're my Valentine/On my skin tight jeans". "Pioneer to the Falls" dėčiau į kokio gero (bet tikrai gero) filmo soundtrack'ą. Your heart makes me feel

"Your heart makes me moan
For always and ever, I'll never let go
Always concealed
Safe and inside, alive!"

Nuklydimas: Kate Nash versija nėra blogai, bet come on, mergyt, išmok žodžius!

Ir paskutinis atradimas, vokiečių band'as The Baseballs. Primena Presley'į, bet gerąja prasme. Įrodymas 90 procentų lietuvių, kad perdainuoti gabalą galima ir origanliai bei ko-ky-biš-kai. Tikiuos, pasaulis jų nepamirš kaip atsitiko Liquido. Tuo tarpu pasimėgaukit Hot n Cold.

Have funny bunny year. Always yours B.

EP "Today I'm Feeling Better Than Ever"

2010-12-11T12:20:00.000-08:00

palaukti man teko daugiau nei metus. seniai zyziau, kad aš noriu jų albumo, ir pagaliau mano rankose šviežiai iškeptas, visiškai nekomercinis ir visiškai iš širdies - „Today I‘m Feeling Better Than Ever“.

bendras vaizdas neprastas, nors viršelis truputį man primena you could have it so much better. atsidarius manęs laukia dar viena staigmena – lyricsai. visada labai apsidžiaugiu, kai grupė man įdeda į patį diską lyricsus, nesvarbu, ar tai arctic monkeys, ar gravel, kad nereiktų klaidžiot po internetą. įsimetu į grotuvą, ir manęs laukia tai, ko ir tikėjaus – today. titulinė daina, kurios pirmom eilutėm dažnai vadovaujuos, kuri padeda sunkiom dienom, kai atrodo nieko gero mano gyvenime nebeliko apskritai. bet ji girdėta seniai, jos įrašą turiu galbūt nuo vasario. kaip ir let go ar toilets of space. iki kraujo žinomos, iki uždusimo koncertuose iššoktos ir vis nepabostančios. tačiau naujovių visdėlto yra. tai, ko trūko cob‘ams – kažkokios vienos baladės, kad vieną kitą ašarą nubraukt galėtum. ir štai bam - mandolino. mes kartais su draugais pajuokaujam – bikini bottom‘o atmosferos pilna dainelė, tačiau atrodo, kad vyrai ją iš širdies išlupo ir padėjo. kai pirmą kart išgirdau, šiurpuliukai kūnu lakstyt pradėjo, o iš mano grojaraščio ji nekrenta ilgai. kaip ir girl, kurios paprastučiai lyricsai apie mergaitę visiškai man netrukdo, gal net kaip tik sukuria tam tikrą atmosferą. ir galiausiai, my little sue, kurią jau žino dauguma, kurią visi dainuoja per koncertus, kuriai apibūdinimų jau kaip ir nebereikia. hitas.

pirmiausia, tai aš džiaugiuosi. tai, į ką aš dedu daug vilčių pagaliau padėjo pirmą žingsnį - išleido EP. tačiau, aš linkiu, kad EP pagaliau peraugtų į albumą, kad išgirstumėm tas dainas, kurios yra girdimos dar tik koncertuose (kad ir friends), ieškojimo savęs, kad paprastučiai lyricsai augtų ir augtų ir kad visa tai niekad nesibaigtų.

milda

Dešimt Priežasčių Išgyventi Žiemą

2010-12-11T02:18:00.000-08:00

Turint omeny, batų ir paltų pasirinkimą parduotuvėse bei kritulių kiekį gruodžio-vasario (drįsčiau teigti, kad net kovo) mėnesiais, galima daryti išvadą, kad išgyventi žiemą Lietuvoje - iššūkis. Guodžia bent tai, kad šiemet prisnigo net Ispanijoje (kažin, ar nenukentėjo mandarinų derlius), o kai kurie mūsų protėviai (ainiai, - Maironio past.) gyvi išliko ir Sibire. Kitaip sakant, lietuvio taip lengvai nepajamsi, todėl štai jums 10 priežasčių (Karolyt, čia nebus nei "Home Alone", nei Tomo), kurios turėtų suteikti ištvermės rengiantis meškos paltą ir darant špagatą pagrindinėje miesto gatvėje:

10. Imbieriniai Sausainiai. Nėra nieko malonesnio nei grįžus namo išsivirti obuoliais kvepiančios arbatos ir rasti ką tik iškeptų imbierinių sausainių, užsidegti šokoladinę žvakę ir pabūti valandėlę tik su savo mintimis.

9. Kalėdinės Eglutės Kvapas. Žinoma, jei jūsų kalėdinė eglė nėra plastmasinė. Tada užuosite tik dulkes. Po galais, įsigykite bent šaką arba pasivaikščiokit miške ir nulipdykit Sniego Senį.

8. Advento Kalendorius. Come on, sugrįžti į vaikystę yra žiauriai žiauriai fainai!

7. Cinamonas ir Vanilė. Užjaučiu tuos, kuriems Kalėdos ir žiema neasocijuojasi su šiais prieskoniais. Rimtai.

6. Vynas. Reikia komentuoti kodėl?

5. Daugybė progų pasakyti kaip brangini artimus žmones. Žinoma, tai sakykit ne tik žiemą, bet bet anyway, nepraleiskit progos!

4. Metas susigalvoti Naujųjų Metų pažadus. Jūsų sąžinės reikalas, ar jų laikysitės, bet still funny.

3. Išsikepkit ko nors skanaus: nuo elementarių sausainių iki pyrago su aguonomis.

2. Never stop believing.

1. Po Žiemos visada ateina pavasaris.

...and give me a smile! Bigger! Bigger!!!

Hugs and Kisses. Always Yours B.R.

RECENZIJA: Tomas Sinicki, acoustic @SIENA, 2010-11-27

2010-12-05T11:39:00.000-08:00

prisimenu, kai tomo koncertų laukdavai su nekantrumu. skaičiuodavai dienas, valandas ir panašiai.

bet šį kartą viskas buvo kitaip. aš kažkaip ypatingai jo nelaukiau, dienų kalendoriuje nebraukiau - tiesiog lapkričio 27 dieną atsidūriau kaune, klube "siena", kaip ir įprastai.

po valandos nuo oficialios koncerto pradžios pasirodo tomas. visada taip pat - dvi gitaros ir dvi kėdės. viskas prasideda su nauja "princas tai aš", kurioje man nepatiko daugmaž viskas. keli pasisakymai, kurių aš nelabai pamenu, dar kelios naujos dainos, kurios neįsirėžia atmintyje, na galbūt išskyrus "kaltas gerumas" ir "visos miesto prostitutės".

visą padėtį keičia publika - po biso pradeda rėkti "Mira, Mira" ir taip iškviečia Tomo brolį groti. ir viskas staiga pasitaiso, aš net atsisėdus pradedu šokti ir linkčioti galva į taktą. žinoma, Tomas pagrojo ir senų dainų, na kad ir legendines foreign policy ar so what, tačiau kažkodėl galvoje skamba solo partijos, o prieš akis kyla gravel pilna sudėtim.

mes dar nulėkiam, nusifotkinam su Tomu, aš išeinu, o iš manęs nulis emocijų. tik grįžus namo suvokiu, kiek laimės man tai būtų teikę prieš kelis metus, aš tikriausiai būčiau dar kelias savaites, gal net mėnesius apie tai kalbėjus.

aš žinau, kad eiti į jo koncertą už tai, kas buvo yra apgailėtina. o tai kas yra dabar yra dar labiau apgailėtina. išvada: Tomai, baik išsidirbinėt, stumti ant colours of bubbles, kurk ne apie skustas kojas, o tokias dainas, kaip complete, pasiimk Eriką, Vladą ir Miroslavą ir eikit įrodyti, kad jūs geresni kad ir už tuos suknistus colours of bubbles, jei tu jau taip sakai.

bisou bisou

milda

Leiskit man atsiversti savo kalendorių. Nuo spalio 25d pas mane voliojasi įrašai, tai kiek dienelių liko. T.y. 33 dienos neišpasakyto laukimo. Ir pagaliau mes jau gukšnojam beverages, tik tuoj reiks nusileist į rūsį. O kavenski įžiebinėja pušį ir kamščiai ir viskas vėluoja. Mes kantrūs, po valandos Karolukas jau linguoja.
Milda neaiškiai pikta, aš vis atsisukinėju į Dianą ir enjoyinu ilgai lauktu dalyku. Naujos dainos man patinka. Jos ironiškai juokingos, gal ir rimtos.. Žinau, kad po kurio laiko jas suprasiu visai kitaip.
Ėėė, jau ir bisas. Vos ne tokio pat ilgio kaip ir koncas. Ir Mira... Mira buvo aukščiau visko. "Aš pusantros valandos prakaituoju, o visi aplodismentai jam?" - darom išvadas. Vasara Tomas girtas man burbėjo, kad pavasarį jie atsikurs. Girtas.
O po gigo teko ir ranką Miroslavui paspaust, ir užkulisius pamatyt ir nusifotkint su tuo, kur man didelę įtaką padarė.
Kalendoriuje, lapkričio 30d, įrašas: "liko pusė metu |-("
Tikiuosi.

Karolė

Šią savaitę rekomenduojam

2010-11-23T11:19:00.000-08:00

Po pertraukėlės :)

1. Grupė
• Phoenix [Martynas]
• Jónsi & Alex [Dani]
• Diktatūra [Alina]
• Simon and Garfunkel [Birutė]
• The Killers [Karolė]
• Nouvelle Vague [Milda - dance with me, ever fallen in love, love will tear us apart. tyliem rudens vakaram]

2. Daina
• Simon and Garfunkel - Bleecker Street [Birutė]
• Sigur Rós - Illgresi [Dani]

• Diktatūra - Vilkai [Alina]

• Soul Asylum - Runaway Train [Martynas]
• Kim Carnes - Bette Davis Eyes [Karolė]
• The Colours of Bubbles - Mandolino [Milda - nauja, paprasta ir cobiška daina. paskutinėm savaitėm - mano klausomiausia]

3. CD/single/EP

• Michael Bubble - It's Time [Birutė]

• Jónsi & Alex - Riceboy Sleeps [Dani]

• Diktatūra - Mūsų-Jūsų [Alina]

• Phoenix - Wolfang Amadeus [Martynas]

• Gravel - Dirty Beauty [Karolė]

• The Colours of Bubbles - Today I'm Feeling Better Than Ever (EP) [Milda - gavau šį savaitgalį ir dažniausiai sukasi mano grotuve. o laukiau tikrai ilgai]

4. Klipas

• Richard Ashcroft - The Test [Birutė]

• Sigur Rós - Hoppípolla [Dani]

• Rammstein - Sonne [Alina]

• Chase & Status - Let You Go [Martynas]

• Beady Eye - Bring The Light [Karolė]

• Oasis - Let There Be Love [Milda - puse gyvenimo praplaukia bežiūrint/klausant]

Šią savaitę rekomenduojam

2010-10-27T09:02:00.000-07:00

Mūsų kompanija paleidžia pirmąją rubriką - "Šią savaitę rekomenduojam". Enjoy.

1. Grupę
• The Verve [Milda]
• JBC [Alina]
• RPA and the United Nations of Sound [Karolė - totali meilė. atradimas. ashcroftas dievas.]
• Modest Mouse [Martynas]
• Placebo [Dani]
• Earth, Wind & Fire [Birutė - because I'm so in love]

2. Dainą
• Richard Ashcroft - You On My Mind In My Sleep [Milda]
• JBC - Kai Pataikai [Alina]
• RPA and the United Nations of Sound - Royal Highness [Karolė - linksma, miela, žavi.]

• The Black Keys - Everlasting Light [Martynas]

• Placebo - Special Needs [Dani]

• Kings of Leon - On call [Birutė - because love's a pain]

3. CD/single/EP
• Kings Of Leon - Come Around Sundown [Milda]
• Кино́ - Ночь [Alina]

• RPA and the United Nations of Sound - United Nations of Sound [Karolė - ...]

• Modest Mouse - Good News For People Who Loves Bad News [Martynas]

• Placebo - Black Market Music [Dani]

• Happy Mondays - Greatest Hits [Birutė - because sex is the question]

4. Klipą
• Arctic Monkeys - Cornerstone [Milda]
• Мурат Насыров - Я Это Tы [Alina]

• OK Go - White Knuckles [Karolė - iš n-to karto padarytas klipas.. apstulbina. visi jų klipas apstulbina!]

• Billy Idol - Cradle Of Love [Martynas]

• Placebo - Special Needs [Dani]

• Katy Perry - Teenage Dream [Birutė - because I'm so in love]

Kaip ji šoka, kaip moka pakratyt!

2010-10-25T11:41:00.000-07:00

Inculto @ Havana, 2010-10-25

vakar aš švenčiau savo šešioliktąjį gimtadienį. ir žinojau, kad ryt bus geras after'is - mūsų mokyklos, labas žaidime laimėtas, inculto koncertas. nesu didelė inculto gerbėja, žinau tik kelias dainas, bet viskas vyko taip nepaprastai. pirmiausia, kas man patinka inculto, tai jurgis, kurio charizma liejasi per kraštus ir jis belekaip pavaro ant scenos. visada jaučiau jam šiokią tokią pagarbą, ar kažką panašaus.
žmonių buvo per daug. tikriausiai susirinkom beveik visa mokykla - gi tiek maigėm telefonus, googlinom, atsakinėjom į klausimus ir tiek visi vieningai to norėjom. jaučiausi tarsi kokiam oasis ar arctic monkeys koncerte, kur būna minia, ir tau niekas neįdomu, tu tiesiog pasiduodi miniai ir šokišoki. buvo net ta daina su rimiškiu. na žinoma, be rimiškio. bet staugiau iš visos gerklės, oops'as man padarė įtaką visdėlto. na žinoma, kaip be welcome ir eastern european funk, kurios visų žinomos, įstrigusios giliai pasąmonėj ir dainuojamos. galiausiai viską užbaigia boogaloo, kuriai nereikia paskatinimų šokti.

prasidėjus diskotekai su kažkuo (man sunkiai sekasi su dydžėjų vardais), mes pasišalinam, nulekiam į maximą vandens, o gretimoje eilėje į mus spokso kažkuris inculto narys ir šypsosi. mes tikrai nebuvom raudonos :>

milda

Liko 33 dienos

2010-10-25T05:59:00.001-07:00

Ir vėl tos kalės stūgaus pirmoje eilėje. Ir vėl jos patirs 20 orgazmų per vieną vakarą. Ir vėl mes visi tūpėsim ant kilimų ir paleisim Tomą po max. 3h, nes jau patiems skaudės subines.

Tomas Sinickis @SIENA
2010-11-27

Geriausias pusmečio show, o ne gig'as.

Autumn Music

2010-09-26T01:36:00.000-07:00

Pradedu savo ale naują rubriką - "Metų laikai + muzika". Apžvelkime dainas, kurios apaugos kaip koks actimelis jus nuo rudeninės depresijos ar bent privers nepamiršti pasiimti skėčio. Here we go:

Rytas. Tragiškas miego trūkumas, viešasis transportas plius dviguba matematika (ok, matiekos mylėtojai, rusų/anglų/vokiečių/biologija, etc. P.S. I hate you) bei apsiniaukęs dangus. Trūksta energijos? Negriebkit snickers! Verčiau mėgaukitės Wolfmother, JET ar Happy Mondays. Apskritai, kad negirdėtumėte iš gergždžiančio nokios garsiakalbio sklindančios rusiškos muzikos, padės bet kas, net ir Mikutavičius.

Kings of Leon, Muse, Starsailor? Tiks, jei vokalistai neįperša monotonijos.

Bent kartą metuose pasikelti nuotaikai pasiklausykit kokybiškos pop muzikos: Scissor Sisters, The Ting Tings, Natalie Imbruglia'os, Sade ar net Nancy Sinatros.

Šiltiems vakarams susisukus į apklotą ir peršalus geriant čiobrelių arbatą (žinau, kad nekenčiat, bet man ji patinka) lopšinę sudainuos Simon&Garfunkel, Sergio Mendes, naujausias mano atradimas - Eva Cassidy, Orien Lavie, Michael Bubble bei Tobias Froberg. Nepamirškit ir The Doors su jų "Riders on the storm" (turbūt pati rudeniškiausia daina ever). "So what" neklausykit kaip ir Kelly Jones, nes verksit savaitę.

O nuotaiką, gavus neigiamą iš matiekos/rusų/lietuvių/chemijos pakels The Kinks, The Who, The Fratellis ar senos, bet vis dar geros, nors ir milijoną kartų perklausytos grupės (tingiu vardinti, nes jūs visi vis vien žinot, apie ką aš kalbu).

Tai va: mylėkit rudenį, nes ateis žiema. Ir užpustys.

P.S. Užmuškit mane, bet ta Mamontovo "World is full of love" tikrai velniškai gera.

Hugs and kisses. Always Yours B.R.

Muzika + Vasara ’10 = ?

2010-09-14T08:14:00.000-07:00

Ši vasara buvo ypačypač turininga ir kol kas muzikaliausia. Aš ir vėl nepalieku savo ausinių namie. Jau metai, kaip groju gitara, o tai reiškia, kad jau šią vasarą galėjau kažką subrazdint balkone, renginy ar draugei.
Koncertai
• Liverpool LiveCamp [liepos 23-25]
Įrodo, kad gamtoj gali susirinkti beveik 200 lietuvių, kurie ne tik mėgsta muziką. Jie mėgsta bendrą muziką! Alternative, indie, rock, britpop and nice people valdė mus 3 dienas iš eilės.

• Flamingo 5-erių metų gimtadienis
Ką man dar apie jį pridurt? Visa esmė čia.

• ProgFestas
Daaaaug metalistų. Aš buvau tik kažkurios dienos dalį. Kompanija ten gera, sutikau pasžįstamų ir dar susipažinau su mielais žmogeliais. Bet ta muzika ne man.

• Colours of Bubbles @Sostinės Dienos ‘10

Tas rokenrolas taip vežaaaaa. Nors tai ne visai jų gigas, aš tikrai gerai išsitaškiau. Vis dar noriu nuvaryt į tikrąjį jų koncertą.

Kūryba [birželio 18-20]

Čia buvo netikėčiausia. Projektas „Sugalvojau Dainą Aš Vonioj“ leido atskleist bent šiek tiek ką aš galiu sukurt. Taip pat suteikė galimybę pabendraut su muzikantais ir didele šaunia kompanija jaunimo, kurie bando kažką kurt, kaip ir aš. Nepamirštama. O čia rezultatai:
http://www.frype.lt/dainavonioj

Beje, rugpjūčio gale mes net padarėm koncertą Anykščių miesto parke :)

Grupės

Visiški šviežumėliai man buvo The xx, OK Go, The Ting Tings, Two Door Cinema Club, Nouvelle Vague, Interpol, Rhythms del Mundo, Michael Buble.
O iki galo aš atrandu Depeche Mode ir The Verve, kuriuos iki šiol mėgau. Dabar myliu. Ir negaliu nepaminėt cover‘io, which made my summer – Anberlin – Enjoy The Silence.

What do you think about four British lads called The Kooks?

2010-09-13T08:43:00.000-07:00

"The Kooks – dar viena paprasta indie pop grupė, kuriai išskirtinumo prideda tik nuostabaus britiško akcento Luke Pritchard vokalas. Išskirtiniai lyrics‘ai? Nebent dainoje „Sway“ – šiai grupei svarbesnė už prasmę yra dainavimo maniera, tačiau paprastumas 80 procentų merginų neberūpi, kai išvysta vokalistą, kuriam „atsiduotų nedraugavusios“. Vis dėlto dauguma gerbėjų užaugs, išlavins savo muzikinį skonį ir tikrai jų nepapirks naujas albumas, kurio melodiją netyčia galima atspėti sudėjus pirmojo ir antrojo dainas. Žinoma, grupė turi ir keletą gerų dainų: jau minėta „Sway“, „Do you wanna“ bei romantiškoji „Seaside“. Anyway, girtam taškytis geriau pagal The Kooks negu Radži. Vertinimas: 6/10 Hugs and kisses, always yours. B.R."

"the kooks the kooks the kooks. aš nežinau kaip tart jų pavadinimą ir atradau galbūt prieš pusę mėnesio. pasiėmiau juos į atostogų kelionę. klausiau normaliai tik pirmą albumą, ir naive tikrai yra mano vasaros pabaigos mėgstamiausia. šiaip jie puikiai atitiko mano nuotaiką: laisvė su kings of leon, jų amerikietiškumas, visos niujorko gatvės perėjo į britiškesnius the kooks.klausydama jų aš tirpstu nuo britiško akcento, balsų derėjimo ir jaunatviškumo. nuo visko, kas daro britišką muziką tokią patrauklią man. atsisėdus prie jūros kranto klausaus seaside ir ji man labiausiai primins šią vasarą. dar galiu paminėti matchbox, kuri laikas nuo laiko skamba mano galvoje. ypač pati pabaiga.
aš nemačius nei jų vokalisto, nei jų visų kartu nuotraukos, nes man tai nelabai įdomu, bent šiuo metu." (Milda)

"The Kooks. (Kaip tik pasileidau ooh la, kad geriau mintys lystų į galvą.:)) aišku visi pastebi tą žiauriai britišką tartį, kai kam patink, kai kam nelabai, aš prie pirmų. Anyway, ne iš to susideda muzika.:D pirmas albumas jų yra ištiesų awesome, kai antras yra maždaug lygiai tiek pat rubbish. Žinau, kad maždaug dauguma mano atvirkščiai, bet toks gyvenimas..:D tiesiog, man pirmo albumo visos dainos tokios subrandintos, išpuoselėtos, ir smarkiai mažiau neša į mainstreamą, negu antram. Iš antro net neįsiminiau neivieno gabalo gerai išskyrus see the sun, ta ir patiko visai, bet vistiek neprilygsta neivienai iš pirmo albumo. Vienu žodžiu, nors Kooksai ir iš to laikmečio, kai pradėjo keptis kas antram kampe tie indie pop bandai, bet man jie prilipo prie ausies ir jei iškeps kažką panašaus kaip 2006 dar kartą, tai bus gan aukštai pas man tope.:P "(Marchello)

"Ve kukz. Aš juos ilgai žinojau, čia pastovios jų manijos, bet vis tingėjau jų rimtai paklausyt. Iiiir! Vasaros viduryje prisiverčiau.
Man žiauriai patiko. Užsikabinau ant tos totaliospopsūchos, tų švelniųjų arctic monkeys, kurie banaliai dainuoja apie meilę. Užsikabinau ant popsūchos nuo popsiškiausios dainos - Naive.
Ji, kaip ir Wolfmother kūryba, tokia tobulai paprasta. Pagaunanti. Patrauklus indie rock’n’roll’as. Va per jų gigus aš manau turėtų būt žiauriai miela išsitaškyt.
Kol kas KONK man labiau. Ten yra Sway - žavi daina. Ir Do You Wanna - kas man labai primena Dirty Dancing ir Franz Ferdinand. O čia vien pliusai goes. Na, pirmąjam yra Naive ir Ooh La... Jiems teks išleist bestą kada nors.
Man nepatinka... Efektai. Bet dirbtini efektai man visur nepatinka. Bet už tai man labai patinka akcentas. Turbūt, ryškiausias kokį esu girdėjus (perauga kalbančius Gallagherius).
Be to, jie labai gražiai koverina! Violet Hill, Young Folks, Kids. Bei All That She Wants - kaip aš nekenčiu originalo...
Aš juos užskaitau. Labai. Eikit klausyt Stormy Weather.mp3"

Karole

intervas iš alinos: the kooks

Karolė: Ar esi juos girdėjus?

Alina: Ne

K: Ką apie juos žinai?

A: Nieko, tik man jų pavadinimas primena sausainius... Avižinius su razinom *seilėjasi*

K: Paklausyk ir pasakyk savo nuomonę.

A: ‘Seaside’ graži daina. Tik tas įkvėpimas ne vietoj ir ne laiku erzina, tokia rami daina... Tiktų man rudeniui einant iš mokyklos. 'Naive' pradžioj melodija graži, klipas ir toks pusė velnio, tik man daina gal per daug monotoniška. *giliai susimąsčius*

K: O kaip ‘Ooh La’?

A: *išsižiojo kaip žievę pamačius* Prancūziškai burba ta tetulė pradžioj, fainaiiiiiii. Ai nors pati daina niekuo neišsiskirianti, nekabina visai *no emotion* Gal čia ta daina, kai užkabina po kelių kartų *kasos galvą* Man jie tokie lengvučiai, aš jų ilgai neklausyčiau.

today i'm feeling better than ever

2010-09-13T08:22:00.002-07:00

Colours of Bubbles @ Šiaulių Dienos'10

labai seniai lauktas, nes cob'ai negrojo visą vasarą. paskutinį kart mačiau juos grojant paskutinę pavasario dieną. groti šiaulių dienose, manau, jiem visada labai smagu, nes šiauliai jų gimtasis miestas, o šiaulių dienos - vienintelis normalus šiauliuose vykstantis renginys per visus metus.

tad užsiimam vietas truputį ankščiau, nors žmonių nebuvo labai daug. šiauliai - ne vilnius, čia ne tiek indie gerbėjų, nors paprastuose cob'ų giguose žmonių netrūksta. vienas iškart pastebimas dalykas - grįžęs klavišininkas Mindaugas, kurį buvau mačius tik kartą, o be jo today skamba keistokai, todėl reikia rėkti klavišinių partiją. truputį palaukus viskas prasideda. nepamenu, kokia daina jie pradėjo, bet tai tikrai nebuvo today, ar my little sue, kuria dažniausiai ir pradedami koncertai. išvis, tos dainos buvo kažkur vidury, tad truputį keistai n

uskambėjo, nes dar nebuvom pakankamai įsijautusios. sugrojamas vienintelis cover'is - you and me, nors aš pasigedau rock'n'roll queen ir molly's chambers. viskas užsibaigia taip pat neįprastai - ne kaip dažniausiai today, o naująja phoenix, kurią girdėjau tik antrą kartą, bet priedainis jau tvirtai skamba mano galvoje. dar sugebam parėkaut zuzana!, taip prašydamos biso, deja, nieko nebuvo.

viskas vyko per trumpai, bet aš dar šiandien vaikštau kaip sulaužyta. visdėlto, rokenroliški skausmai kartais net malonūs :)

milda

nuotraukos: Auksės, ačiū jai.

Sapnuose Dainuojantis Vaiduoklis

2010-08-04T08:21:00.000-07:00

Štai, ką vadinu kokybišku popsu. Indie/folk/rock prieskoniais tarsi druska, pipirais ir rozmarinu pagardinti idealiausi pietūs mano muzikos grotuvui - Florence + The Machine "Lungs" - įrodo, kad nevalia nurašyti vieno ar kito žanro dėl kelių nevykusių peroksidinių musių sriuboje.

"Plaučiai" pirmąjį savo oro gurkšnį įkvėpė 2009-ųjų liepos šeštąją ir Didžiojoje Britanijoje iš karto užtikrintai klestelėjo į pirmąjį sostą, tuo tarpu Europoje turėjo tenkintis trylikta vieta. Albumą prodiusavo Arctic Monkeys gerbėjų žinomas James Ford, jam padėjo Paul Epworth, Steve Mackey bei Charlie Hugall. Viršelis - ne vienintelis apie išskirtinumą bylojantis ženklas: įdomūs dainų pavadinimai, gilios prasmės ir ypač išskirtinis Florence Welch vokalas. Pastarojo su niekieno kito nesumaišysi net išgyvendamas pagirias.

Žinoma, iš pirmos ausies galima pamanyti, kad tai ne tik anglų kalbą išmokusi, bet ir britišką akcentą išlaužusi Alina Orlova, ypatingai klausantis "Girl with one eye open", nes tai tikriausiai pati silpniausia "Lungs" daina, ypač jei nuimtume visas perkusijas, bosus ir gitaras teliktų kanibališkas Florence klykimas apie tai, kaip ji išmėsinės merginą. Kažin kodėl man nesinori gilintis, kokių jausmų apimta ar patirties išvarginta, ji sukūrė šią dainą. Tačiau tai tik pirmasis apgaulingas įspūdis. Vėliau paaiškėja, kad Orlovai telieka slėptis po lapais.

Pirmiausia mintyse (tiksliau, tame jų plote, kuris užuot supratęs matematiką, įsisavina lyrics'us ir melodijas) įsiminė "Rabbit heart". Ukrainietišką folk'ą primenantis kūrinys idealiai tinka raudonplaukės vokalo galimybėms atskleisti bei sudominti arba priversti nekęsti. Vokalo galimybės atsiskleidžia ir "Howl", ir "Cosmic love", ir "Bird Song", ir... visur?

Apibendrinkime tekstą. Skirtingai, negu dauguma lietuvių "įžymybių" britai (ir visas normalus pasaulis) atlieka tai, ką sukuria patys. Taigi, kol mes dar dedame dažniausiai net ne savo tekstą ant senos visiem gerai žinomos melodijos (ne į temą, bet vaikai pradeda tai daryti mokykloje, per pilietinės dainos konkursus pavogę Scorpions "Wind Of Change" aranžuotę) kažkur, ir ne tik Šengeno ribose, gimsta stebuklai.

Dainų žodžiai ne tik dera su įspūdingu vokalu, bet ir yra velniškai teisingi. "My boy builds coffins" skamba grubiai, keistai, galiu lažintis, kad pamatę pavadinimą ne visi turėtų noro perklausyti dainą, tačiau nepirkite knygos pagal viršelį:
"My boy builds coffins for the rich and the poor/kings and queens them all knocked on his door/beggars and liars, gypsies and thieves/they all come to him cos he's so eager to please". O kur dar "I'm not calling you a liar?" - tiesiog lyriškas realizmas.

Pastaroji šios grupės daina, kuri pavergė mano sielą - "Hardest of Hearts". Tobulai nuostabi. Pavergia ne tik švelnus ir žemas (kas "Lungs" neįprasta) Florence vokalas, bet tiesiog viskas: nuo pradžios iki galo. "The tenderest touch, leaves the darkest of marks, and the kindest of kisses break the hardest of hearts" . Daugiau nieko nepasakosiu: noriu, kad jūs patys po truputį atrastumėte šią atlikėją. O man telieka palinkėti Florence + The Machine neišsenkančios kūrybinės dvasios ir išlaikyto brandaus išskirtinumo.

Hugs and kisses.

Always Yours, B.R.

What makes you ease?

2010-08-01T13:31:00.000-07:00

Mildukas ir Karolukas apsilankė Flamingo 5 metų gimtadienyje ir nori jums išreikšti savo džiaugsmą!

Milda:

jei jų nežinot, tikriausiai iškritot iš kurio nors medžio. todėl aš, kai tik pamačiau, kad jie švenčia savo penktą gimtadienį, visiškai neabejojau - aš privalau ten būti.

viskas prasidėjo įprastai ir kaip visada. prieš tai visi gauna albumus, ir mes jaučiamės labai pakylėtos, nes šito man trūko mano diskografijoj. flamingai pradėjo grot, bet aš visiškai nesupratau publikos. ką, jūs nešokat? where's rock'n'roll? todėl mes stojames ir einam šokt. fluster, stargazing, shutdown baby. jūs turit jas žinot, nes juk jas rodė lietuviškasis MTV.

o tada... lietus. visi slepiasi po skėčiais, stogeliais, na, o milda su karole pasideda skėtį ant žemės, sudeda po juo savo daiktus ir eina šokt. žmonės, jūs atėjot čia, sumokėjot pinigus ir bijot ištirpt? taigi, šokam dviese, nes mum visiškai nusispjaut į lietų ir į žmones, kurie bijo lietaus. baigiantis flamingų programai nuo scenos nulipa Genadijus ir pasikviečia arčiau šokti.

'mus gali čia visus kartu nutrenkt, o jūs bijot sušlapt?' sako Gena, bet niekas neklauso ir vistiek neina šokt. dar pakalbam su kažkokiu vyriškiu, kuriam metų greičiausiai tiek pat, kiek mano tėčiui, kuris man į ausį sako 'einam šokt, aš nesuprantu, kas per žmonės, kodėl jie nešoka?'

prasideda cover'ių programa, lietus visdar nesiliauja lyjęs.

visdėlto, dievas yra. dangus giedrėja ir visi lenda lauk. prasideda kažkas. kai flamingai užgroja dance with somebody visi atsigauna, ir to lietaus lyg nebūtų buvę. mūsų galvose skamba 'pagruokit arktik muonkeyz' ir mes gauname ko mums reikia - choo choo. jaučiausi pavargus iki nukritimo, bet programa neleidžia nešokti: kids, sex on fire. galiausiai viskas turi baigtis, nes jau po dešimtos, visi kartu dainuoja don't look back in anger padarę gražų ratuką. visada svajojau kadanors taip, nesvarbu, kad groja ne oasis. ta daina turi kažką, kas sujungia žmones, neabejotinai.
visi prašo bis'o, nors policija jau čia, bet mes norim dar. paskutinė daina, einam autografų, padėkojam jiems už žodžiais neapsakomą koncertą ir patraukiam namų link.
aš nežinau, kas būtų buvę, jei visą koncertą taip ir būtų pralyję. negi niekas nebūtų nepabijojęs lietaus ir neišėjęs pašokt per dance with somebody? žmonės, aš jumis nusivyliau.

ačiū flamingams. gyvuokit dar mažiausiai tiek pat. ir atvažiuokit į šiaulius.

Karolė:

Kažkada seniai seniai buvo grupė Gravel ir jie įrodė, kad Lietuvoj galima kurti šiokią tokią muziką ir padaryti sold out'us į gigus. Jie išsiskyrė, o jų CD maximoj dabar 10lt.

Tuo metu atsirado Flamingo. Gravel iširus, jie dar labiau išpopulerėjo. Sutapimas, matyt. Taigi, ir aš jais susidomėjau. Du metus svajojus juos pamatyti gyvai, joks lietus man nesutrukdys išsitaškyti per nuostabų rock'n'roll'ą.

Atėjom, davėm, kiek negaila ir šokinėjom, kiek jėgos leidžia. Gerklės šaukė, šypsenos nedingo iš veidų. Aš, asmeniškai, juos iš naujo įsimylėjau. Na ir nesvarbu, kad jau trečia diena viską skauda. Vaikinas visiems dovanojo jų kompaktus ir jis dabar mano playlistas. "What Makes You Ease" - stovi mano lentynoj aprašinėtas asmeniškai man nuo Genos, Žilberto ir Syčiaus. Jų pirmasis albumas, nors ir live - jie pasistengė. Patys viską įrašinėjo, įmetė dar ir DVD. Ir jį gausi tik nuėjęs į jų gig'ą.

Gaila, kad publikos netaškė mažą jubiliejų švenčiančios grupės dainos. Mums suėjo ne tik ypač gerai atlikti koveriai kaip: Starlight, Dance With Somebody, Chicken Payback bei Don't Look Back In Anger, per kurią atidaviau visas likusias jėgas ir balsą. Mes mėgavomės gaiviu lietumi bandydamos atgamini jų dainų tekstus Žilviui padedant.

Prižadu pakartot, kai tik pasitaikys proga.

If My Life was a movie...

2010-07-31T03:03:00.000-07:00

Įsijaučiau rašydama šitą blog‘ą. Apskritai nuo pat gimimo kažką rašau ir rašydama šiam blog‘ui jaučiuos atradus savo vietą ir nuveikiu tikriausiai prasmingesnį darbą negu šiaip sapaliodama apie savo gyvenimą (kas yra pakankamai narciziška). Tačiau skaičiau senus įrašus ir atradau seną kaip gyvenimas įrašą „Jei mano gyvenimas būtų filmas, koks būtų jo garso takelis?“ ir nusprendžiau, kad šis žūtbūt turi atsidurti čia. Neabejotinas pliusas sudarant sąrašą – iš naujo perkratyti savo fonoteką ir atrasti pamirštų gabalų. Mano variantas (laukiu jūsų ginčų ar nuomonių):

Opening credits: Babyshambles “The Blinding”

Wake up! : Colours of Bubbles “Today”

Gettin’ high in Swedish college: Billy Ward & The Dominoes “Sixty Minute Man”

Muštynės: Wolfmother “Joker and the Thief”

Dreaming: Tom Dice “Bleeding Love”

Festivaliai: The Kinks “You really got me“

Laying on the grass with him in the afternoons: Ronan Keating “When You Say Nothing at All”

Pyktis: Nirvana “You Know You’re Right”

Išgarsėjimas: Stereophonics “Hurry up and wait“

Išsiskyrimas: Haylie Ecker “Everybody’s got to Learn Sometime”

Moving on: Tobias Froberg “What a day”

Dancing in Havana with hot latino guy: Sergio Mendes “Acode”

Deeply in love. Again: Sting “Mad About You”

Happy Days: Queen “Crazy Little Thing Called Love”

Sleeping in his arms: Gravel “So What”

Vestuvės: Richard Ashcroft “You on My Mind in My Sleep”

Žvilgsnis į praeitį: The Killers “Tranquilize”

Liūdesys: Bang Gang “Follow”

Paskutinis šėlsmas su vaikais: Michael McDonald “Ain’t No Mountain High Enough”

Mirtis: Simon & Garfunkel “Sounds of Silence”

End credits: Mando Diao “Never Seen the light of day”

Užtrunka ilgai, bet tikrai verta pabandyti (spėju, psichologai turėtų daug ką pasakyti iš šito viso apie jūsų asmenybę).

Hugs and kisses, always yours, B.R.

Hard as a rock

2010-07-28T13:06:00.000-07:00

Hard rock’as nėra mano stipriausia pusė, t.y. kažkas reto man. Bet jeigu aš pasidaryčiau tokį mišraininį sunkesnį playlistą, jis atrodytų taip:

1. Metallica – Die Die My Darling

Turbūt pirma daina, kuri šauna į galvą išgirdus „hard rock“. Lyg ir žiauru, bet visiems patinka.

2. W.A.S.P – I Don‘t Need No Doctor

Ji yra tokia pat beviltiška ir beprasmiška, kaip ir visos kitos panašios jų dainos. Bet turi tą cinkelį, greitai įsimena, todėl vis dėl spaudi play.

3. Nirvana – Heart Shaped Box

Geriausia jų daina, nors šiaip man jie nepatinka. Nors ji man primena “heart shaped box of dildos”, ši rimtesnė ir netgi griebianti už širdies.

4. Alice Cooper – Poison

Pasitaškom? Pasitaškom. Klipas yra kvailas, Alice Cooper ekscentriškas, bet vis dėl to – hitas.

5. AC/DC – Highway To Hell

Kas nežino, kam nepatinka, ką čia dar ir komentuoti.

6. Guns N‘ Roses – Paradise City

Šita daina žiauriai gerai nuteikia visur ir visada. Nenusibostantis riff’as ir narkomaniškas optimistiškumas pakelia ūpą.

7. KISS – I Was Made For Lovin‘ You

Paprastumo proveržis dainas daro hitais ir tai dar vienas įrodymas.

8. Led Zeppelin – Whole Lotta Love

Led’ai man visada buvo keistai įdomūs. Vien jų komplektacija, stilius ir atlikimas. Nors šitą aš įsijungiu retai, jie pavaro.

9. Wolfmother – Woman

Totalus išsisiautimas. Čia kažkoks hard’n’rock’n’roll. Jeigu norėtum pakratyti galvą ir pasakyti bobai, ką apie ją manai.

10. Shinedown – Second Chance

Čia yra rimta ir gražu. Man visai patinka vokalas.

11. Queen – Another One Bites The Dust

Kaip be jų. Man visada sunku išsirikt, kas man iš jų patinka. Kiekvieną kart kitaip. Kai veža ir kai yra netgi prasminga, tai dar labiau veža.

Nors mano playlist’as

šiandienai toks:

Shags and licks,

Karolė

mano vasaros atradimai

2010-07-27T08:00:00.001-07:00

vasara- tai toks laikas, kai nukišam mokyklines kuprines į atokiausią kampelį ir mūsų rūpesčiai gali būti nebent iš meilės srities. todėl aš, vasarai atėjus, nusprendžiau, kad užtenka depresuoti su pasikeitusiais arctic monkeys, ar melancholiškaisiais gravel ir sugalvojau, kad man reikia atsinaujinti. ir štai ką aš atradau.

kings of leon
taip, čia tie patys vyrukai iš amerikos, kurie rėkauja this sex is on fire. seniau aš tiek ir težinojau apie juos, nes juos rodė mano MTV, ir tikriausiai daugelis tik tiek ir žino apie juos, ir sako, kad jiem patinka kings of leon. bet parsisiuntę tris senesnius diskus, jie tikriausiai pakrauptų, kokie kontrastai yra tarp dabar ir tada. aš tris pirmuosius diskus visiem įvardinu kaip kantriuks!, bet neabejotinai ten yra ir bliuzo, kur kalebo balsas leidžia tavo oda pereit šiurpuliukams. kai aš jų klausau, matau kažką kitko, nei duoda britiškas rokas, kurį klausydavau seniau. pro akis praslenka prerijos, amerikietiški miestai ir visa, kas ten yra gero.
jie neabejotinai yra mano šios vasaros favoritai ir aš jų negalėsiu klausyti rudenį, nes greičiausiai baisiai uždepresuosiu.

the xx
tikriausiai jūs juos po senovei žinot. jie išvis nespinduliuoja jokia energija ir tinka, kai pavargsti nuo kings of leon rokenroliškumo. iksai užliuliuoja tave ir nebepaleidžia. jie tokie primityvūs, bet magiški, net keista. crystalized tiesiog užburia paprastumu.
šiaip seniau galvojau, kad čia kažkokia grupė, kurioj kaip visada groja ir dainuoja vyriškiai. bet parsisiuntus diską aš labai nustebau - kartu dainuoja ir moteris. nelabai simpatizuoju moterims dainininkėms, bet ši daro viską taip, kaip reikia ir jei aš kažkada dainuočiau, tai norėčiau viską daryti taip gerai, kaip ji.

mando diao
prisipažinsiu, atradau juos tik Birutės dėka po jos įrašo. seniai turėjau diskus, bet tikriausiai klausiau ne taip, kaip reikia. žodžiu, ir dabar esu normaliai perklausius tik paskutinijį give me fire. ir mano favoritė žinoma yra dance with somebody, kurią žino ne tik indie gerbėjai. ir aš galiu laisvai rėkauti mieste i wanna dance with somebody, nes ją tikriausiai žino kiekvienas. negalvojau, kad švedai moka taip pavaryti, ir aš būtinai prisižadu paklausyti dar:)

stereophonics
dar neseniai sakiau, kad jie kažkokie kaimas, bet negalėjau neparsisiųst paskutinio disko ir nepaklausyt. mano nuomonė verčiasi 180 laipsnių kampu, ir aš visai norėčiau parsisiųst visus jų diskus. mane užveda she's alright ir innocent, nuramina could you be the one?. o kartais visai ne, kartais kaip tik ji sukelia visokių priešingų jausmų.

geros vasaros,
milda

TOPAI

2010-07-26T11:42:00.000-07:00

Šis vakaras tiesiog idealiai tinka pavėsinėje susiraityti į apklotą, atsinešti žolelių arbatos, užsidegti šokoladinę žvakę ar smilkalų ir šnekėtis iki aušros (nebent prasidėtų audra, which is possible), tačiau niekam nepalaikius mano idėjos (taip, mano šeima yra rizikos grupėje ir mieliau renkasi TV) sumąsčiau palaikyti šio blog'o gyvybę ir parašyti naują įrašą (It doesn't matter that it is read, I guess, by 6 people). Kaip žinia, jokia muzikinė laida, televizija ar, šiuo atveju, blog'as neapsieina be topų. Taigi šį kartą sudarysiu Top3x5 (Trijų kategorijų topą po 5 dainas).

Let's go:

Penkios dainos, kurios pakelia nuotaiką:

5. Bee Gees "Staying alive" ("Whether you're a brother /Or whether you're a mother,/You're stayin' alive, stayin' alive /Feel the city breakin' /And ev'rybody shakin' /And we're stayin' alive, stayin' alive". Ar man vienai ši daina sužadina norą pagyventi bent iki jos pabaigos?)

4. Earth, Wind and Fire "September" ( Šališka. Man atrodo, kad rugsėjis man - darboholikei - yra pats šauniausias metų mėnuo. Ne taip karšta, kad gulėtum paslika ar lauktum, kol geriausia draugė grįš iš Zarasų (iki tol dorai neturėdama ką veikti ir pasigaudama kokią infekciją nuo maisto), bet dar ne taip šalta, niūru ir lietinga, kad vaikščiotum depresova ir pasigautum kokią infekciją nuo oro. Ir šiaip ši daina nuteikia kažkaip svajingai. Bent jau sekmadienio rytais)

3. Franz Ferdinand (prancūzams, kurie neskaito mūsų blogo, primenu, kad tai šių laikų grupė. Tikrasis Pranciškus Ferdinandas, kaip pasakytų lietuvių filologai, mirė) "No You Girls" (Catchy lyrics as the Englishmen would say. Tikrai puikus kūrinys, kurio metu norisi šokti.)

2. George Michael "Freedom '90" (Ar gali būti kas nors smagesnio už laisvę? Ir šiaip puikiai kelia nuotaiką kai norisi ką nors primušti ar ir vėl nervais groja vyrai. "Well it looks like the road to heaven

But it feels like the road to hell")

1. KAIP NETIKĖTA! Niekas nesitikėjo, kad čia bus švedai Mando Diao su Bjorn Dixgard priešaky ir kankins mane su savo "Dance with somebody". Well, I wish I had someone to dance with. Any suggestions for short good-looking funny girl?

Penkios dainos, kurių metu velniškai gera išsiverkti:

5. Fred Durst "Wish you were here" (Dievinu akustinę gyvą versiją. "How I wish how I wish you were here /We're just two lost souls /Swimming in a fish bowl /Year after year ")

4. Robert Pattinson "I was broken" (Sakysit, kad visur kišu vampyrus. Bet džy... Rimtai liūdna kūryba)

3. Ponas Kelly Jones. (Apskritai, visas jo albumas "Only the names have been changed" yra kažkoks depresiškai kraujuojantis nuo nelaimingos meilės) "Suzy". (Norisi ir mylėti, ir verkti, ir...)

2. Terence Jay "One blood" (Iš "Green street hooligans" scenos, kai miršta Pytas. Gal sutapimas, bet velniškai graudus. Kažkuo lyricsai primena mano kūrybinį stilių. Gal irgi tik man taip atrodo. Anyway: "There was peace in the twilight

And for a moment among
It was a world without danger
A world without war
And I will take all your suffering
It will do any good
Cause we are one flesh, one breath, one life, one blood")

1. Oasis "Talk tonight" (Žliumbiau ne kartą, jei tai ne per švelnus žodis būsenai išreikšti. Nežinau, labai labai liūdnas kūrinys. Gal jūs ir nesutiksit, kiekvienam savaip)

Dainos, kurių visada klausais, kai myli:

5. Gravel "So what" ar "Trust"? Aš renkuos pirmąjį variantą. Mano jausmai tikriausiai yra pritvinkę melancholijos. Geriausias Sinickio kūrinys per visą jo karjerą. Definitely.

4. Michael Buble "Feeling Good". Visi žino šią Ninos Simone dainą. Perdainuota tuzino atlikėjų, bet aš renkuos Buble. Toks jaunas kanadietiškas Sinatra. Nice. Kodėl ši daina? Nes atrodo, kad visi žino, kaip tu jauties. It's a new day, it's a new life for me!

3. The Jackson 5 "I'll be there". Sakykit, ką norit - paprasta naivi klasika iš dar vaiko Micheal'o lūpų. Superb. "Let me fill your heart with joy and laughter.... Whenever you need me I'll be there."

2. Nancy Sinatra "Paris Summer". Apie šį gabalą sužinojau šio blog'o dėka iš Mildos rašinio. Ačiū jai. Ir iš karto įsimylėjau. Žinoma, man labiau patinka Miles Kane negu Lee Hazlewood, bet amžina daina. Šiaip bent man mažai dainų, kurių besiklausydama matai visą apdainuojamą siužetą. Čia prieš akis išnyra ir grindinys, ir apsikabinimai, ir Sena, ir lietumi apsimetusi meilė...

1. Pirmoje vietoje randame Richard Aschcroft šedevrą "You on my mind in my sleep". Jokių komentarų. Tiesiog pasiklausykit.

Atsiprašau, jei privėliau klaidų, nes rašiau apšviesta tik vaizduoklio (taip, aš žinau, kad po to ir tenka vaikščiot į akių mankštas su penkiamečiais) ir šiaip dar ėjau į kiemą pažiūrėt, kaip atrodo ežys (bet nepamačiau)

Hugs and kisses. Always yours, B.R.

I don't care what quality this record is.

2010-07-12T12:44:00.000-07:00

Man ypatingai sunku rašyt kažkokia b-sides tema, nes aš, prieš tai, kai karolė man neišdėstė ilgos paskaitos, neįsivaizdavau, kas tai yra. bet man vienos nuostabiausios neišleistos dainos vistik yra gravel. vien follow you, jei būtų įrašyta normaliai, galėjo būti hitas. vilnius, together we grow, sit down and cry, nors pastarųjų dviejų mes turim pakankamai gerus įrašus. kalbant apie franz ferdinand, tai wine in the afternoon yra apskritai viena geriausių jų dainų, kuri primena man vasarąvasarą, ir jei ją klausai rudenį, tai gali įklimpti į visai rimtą ir gilią depresiją.

arctic monkeys. turėjau jų tik pagrindinius diskus, tada sugalvojau, kad aš noriu DAR, tai parsisiunčiau singlus.too much to ask, klausia manęs, ar pabučiuoti bus per didelis prašymas, no buses klausia, kur dingo mano meilė, nes turner'is negali jos rast, o the bakery apdainuoja klaidžiojimus beieškant tos mergaitės.

o neseniausias atradimas, tai the last shadow puppets b-sides. vien in the heat of the morning, nors čia koveris, įtraukia ir nebepaleidžia, o kur dar paris summer - iki nukritimo miela ir vasariška.

dar noriu paminėt mane dabar labiausiai įtraukiančią lietuvišką dainą. po laimingu mėnuliu, dainuoja man sinickis ir nežinoma mergaitė, vardu akvilė, bet jų daina yra tobula, ir jei kas nors ją normaliai įrašytų ir padarytų gerą klipą, ji būtų viena geriausių dainų lietuvoj:)

milda

Aš, nebūčiau aš, jei neišsirinkčiau grupių, kurių b-side‘ai, neišleistos dainos ir pan. visi be išimties man būtų nuostabūs. Bet aš pasistengiau išsirinkt.

Arctic Monkeys – The Bakery. Paprastumo protrūkis? Ypač ta vieta apie šiaudelį ir limonadą. Romantiškai švelni, įsimenanti, užvedanti.

Pretendavo: Baby I’m Yours (nors ir koveris); No Buses

Franz Ferdinand - Wine in the Afternoon. Jeigu turi vyno taurę, tai čia pirma į galvą šaunanti daina. Vasariška. Jie padarė jai klipą, bet neįmetė nė į vieną CD. Suprask, kaip nori.

Pretendavo: L. Wells

Oasis – Lord Don’t Slow Me Down. Kažkuriam (arba MTV arba VH1) jų dainų TOP10 šita daina yra. Ir taip pat turi klipą. Eilinis optimistiškumo proveržis, gerai nuteikianti daina, jei kas nors ne taip.

Pretendavo: Sad Song; Step Out; Whatever; Sittin' Here In Silence (On My Own); Stop The Clocks; Who Put The Weight Of The World On My Shoulders

Gravel – Talking To A Therapist. Spėju, ne man vienai protu nesuvokiama, kodėl jie jos neišleido. Joje daug žodžių, bet jie kažkaip ypač greit įsimena. Milda sakė, kad melodiją nuo Travis pavogė. Nepajaučiau kol kas. You wish tou could talk to a therapist!

Pretendavo: Fundamentals; Vilnius; Follow You; We Could Have It All; Sit Down And Cry; Together We Grow ir visa likusi nauja Sinickio kūryba.

Aš nekalbu apie grupes, kurios kol kas dar neišleido nė vieno normalaus CD – Flamingo, Colours of Bubbles, The Dominoes.

Karolė

Robert Pattinson “I was broken”. “Whatever makes you blind must make you strong.” Man nesvarbu, kad jūs nekenčiat saulėlydžių, jaunačių ar vampyrų. Tai yra tinklaraštis apie muziką, ne apie kiną. Robertas yra trigubai geresnis atlikėjas negu aktorius ir kol nepasiklausysit bent vienos jo dainos nuo pradžios iki galo, nedrįskit sakyti, kad jis niekam tikęs antrasis Zackas Efronas. „There are some wounds that just can't mend and I do pretend.” Prasningi žodžiai ir nuoširdus bliuzas. Need something else?

Simon & Garfunkel „The only living boy in New York“. O TAIP. Paulas parašė šią dainą kaip žinutę Artui, kai buvo pastarojo paliktas Niujorke rašyti dainų naujajam dueto albumui. „I can gather all the news I need on the weather report.

Hey, I've got nothing to do today but smile. Half of the time we're gone but we don't know where.“ Ir dainuojamoji poezija gali būti graži. Didžiulė pagarba Simon ir Garfunkel už nuostabią dainą, išreiškiančią vienišus jausmus.Hugs and kisses.

B.R

Karolė jamė interviu iš Martyno.:
Pasakyk tris b-sides, neišleistas, neįrašytas, EP ar pan. dainas, eiliškumu pagal gerumą.
- 1. The Killers - All The Pretty Faces
2. Pulp - Refuse To Be Blind
3. Arctic Monkeys - Who The Fuck Are Arctic Monkeys?

Ir ką apie juos manai?
- Killerių tai rokenroliškiausias gabalas. Pulpai - post-punkiškiausias gabalas. Ir jie nieko tokio daugiau nesukūrę, rodos. Ir ten grynai britiška. Arcticų patinka nuotaika, lyricsai ir tempas.

Holiday Playlist

2010-07-11T03:06:00.000-07:00

Taaaip, vasara įpusėjo: Estijoje, Vokietijoje ir visam pasauly šiųdieniai žymiausi padarai - beždžionės, aštuonkojai (pasirodo, aštuonkojis yra pernelyg banalus žodis lietuviams, todėl spauda vartoja originalųjį oktopusą) ir papūgos - spės paskutinįjį savo gyvenimo rezultatą ir po to lauks eretiškos mirties keptuvėje. Tuo tarpu Eurpoje vyraujantys karščiai, pasiekę net Didžiąją Britaniją(!) atkeliavo iki ąžuolais žaliuojančios Lietuvos ir sugundė išbalusius tautiečius rudinti savo kūnus pliažuose ir mirkyti savo užpakalius ežeruose ar jūrose. Žinoma, jūsų šaunioji blogger'ė supranta jaunus niekuo dėtus žmones, kurie bus priversti rudintis ir mirkytis kartu su tėvais, tetomis, seneliais ir dėdėmis užuot linksmai leidę laiką su draugais (nors ir ne prie vandens telkinių), todėl prie krepšyje vos telpančių fotoaparato, kremų nuo saulės, kremų po saulės ir nnnnn dalykų siūlo priglausti ir patį geriausią jaunimo draugą - mp3 grotuvą. O čia būtiniausios dainos, kurios privalo atsidurti tavo atostogų playlist'e:

Ansktyvą rytą spaudžiantis penkiese mažoje tėvo

audi ir stengiantis išvengti senelės apkalbų apie gimines, puikiai tiks Goldfrapp "Alive", "Strict Machine", "Number One", ir kitos šios grupės elektrinės dainos puikiai pažadinančios ir parengiančios prie energinguosius The Hives "Bigger hole to fill", "Tick tick boom", "Throw it on me". Nepamirškite ir energingųjų švedų Mando Diao (žiūrėti porą įrašų žemiau), taip pat neverta pamiršti Ladyhawke. Franz Ferdinand - dar viena puiki energinga grupė, kurios kelios lėtesnės dainos "Katherine kiss me" ir "Eleanor put your boots on" atpalaiduos vėlų vakarą žvelgiant į saulėlydį (I mean, real twilight: with real sun going down the real sea. No vampires). Taip, Karolyt, įsimesk Oasis ir Gravel. Nepamaišys.

Jei jau prakalbom apie saulėlydį, tai šalia energingų ritmų būtina turėti ir ramių kūrinių. Recommend recommend recommend Amy Winehouse šedevrą "Love is a losing game", keletą tikrai gerų Coldplay darbų ("Shiver", "Yellow", "Violet hill", "The scientist"), svajingąjį Goldfrapp'ų "A&E", Ray Lamontagne "Crazy" (Gnarls Barkley coveris, žymiai geresnis), Orien Lavie "Her morning elegance". Franką Sinatrą primenantį Michael Bubble su jo svajinguoju "Moondance" Latino muzikos gerbėjams ir tiems, kurie nekenčia Lietuvos pajūrio - Juanes "Es por ti", Orishas feat. Heather Headley "Represent, Cuba" bei Sergio Mendes "Somewhere in the hills", "Funky Bahia". Dainuojamosios poezijos mėgėjams? Palikit Orlovą namie (kaip ir Florence and the machine depresovus gabalus), verčiau įsimeskit nesenstančios klasikos: Simon and Garfunkel. Nepamirškite ir The Verve vokalisto Richardo Aschrofto "Break the night with colour", "You on my mind in my sleep" ir kitų.

O šiaip neprisikirskit cepelinų, gerkit daug vandens ir stenkitės kuo daugiau įsisavinti vitamino C (sako, saugo nuo gripo žiemą).

Hugs and kisses. Always yours B.R.

130 IndieRock dainelių

2010-07-08T13:22:00.000-07:00

Švelnus rokelis. Kartais daugiau nei vien gitara ir būgnai. Man atrodo, kad tai dažnai made in EU. Jei iš tikrųjų, tai neblogas playlist'as, norintiems kažko naujesnio.

Torrent'uks čia.

Love,
Karolė.

Give Me Fire!

2010-06-09T08:43:00.000-07:00

Mando Diao - penki energijos negailintys vyrukai iš Švedijos, prasimušę į pasaulinę rinką su albumu "Hurricane Bar". Albumo geriausios: "Down in the past", "God knows" ir švelniai užburianti "Ringing bells"(taip ir norisi niūniuoti "..in Saxton and Oakland, bringin' you home") tikrai buvo vertos tarptautinio pripažinimo. O vyrukai nesnaudė ir išleidę albumus: energingąjį "Ode to Ochrasy" ir amžinai įsimylėjusį "Never Seen the Light of Day", 2009 metais įrašė "Give Me Fire" ir dar kartą įrodė, kad jie tokie nuostabūs ne tik dėl gorgeous Gustaf Noren ir Bjorn Dixgard, bet ir dėl velniškai pavydėtino talento visiškai atsiduoti muzikai.

Taigi: "Give me fire".
Ok: KAS SUKŪRĖ VIRŠELĮ? Pirmoji mintis jį pamačius: "Ar iš tikrųjų Bjorno žandikaulis TOKS didelis?" ir "Ar Gustaf tikrai toks panašus į vanagą?" Jei tai buvo priemonė, kaip atsikratyti pamišusių gerbėjų išryškinant savo veido minusus ant CD viršelio ir visą dėmesį nukreipti Mats'ui - sveikinu, beveik pavyko.

Jei kažkas man nematant paleistų šį albumą, iš karto atpažinčiau, kad tai Mando Diao. Su jiems ir tik tai jiems (atsiprašau, bet be Wolfmother aš nemačiau grupės, kuri taip taškytųsi scenoje) būdinga energija ir pagaunančia melodija pasitinka pirmoji albumo daina - "Blue lining, white trenchcoat" . Isteriškai įtikinamas Gustaf vokalas nepalieka kitos išeities, išskyrus išprotėjimą - užsikrėsti šėlsmu.

Toliau pasitinka tikriausiai didžiausias šio šedevro hitas "Dance with somebody". Šiek tiek daugiau nei minutę trunkantis intro suteikia paslaptingumo jausmą. Ir ŠTAI: nuostabiai derantis žemas Bjorno vokalas: "I'm falling in love with your favourite song, I'm gonna sing it all night long - I'm gonna dance with somebody". Dievaži, šokčiau su juo iki paryčių.

Jokio staigaus melodijos šuolio ir kitoje dainoje, kurią išgirdus net mano mama įsimylėjo šią švedų kvintą, liepė pagarsinti TV ir kartu su manim mėgavosi jų MTV winter šou - "Gloria". "She don't need to see the sun ahead, don't need that help from God above". Taip, tikriausiai kiekviena mergina galėtų atrasti savyje truputį Glorijos. By the way, labai šaunus Jorn'o Heitmann'o video su švediškais prieskoniais.

Bene seksualiausia visų laikų grupės daina, motyvuojanti moteris devėti aukštakulnius, o vyrus žiūrėti ir varvinti seiles - "High heels". Seksuojam klausydami velniškai šiai dainai tinkančių Gustaf balso manierų ir runnin'am out of words. Is it possible to fall asleep after this one?

"Mean Street"! Uno dos tres truputį išgąsdina, tačiau super linksmas ritmas priverčia keltis iš lovos ir šypsotis išėjus iš namų praeiviams ir bent trumpam pamilti savo rajoną (Ok, ne mano rajoną, jis apgailėtinas)

Prisipažinsiu, kad "Maybe Just Sad" yra mažiausiai mano klausoma albumo daina. Na nepatinka man tos dainos apie karą, badaujančius afrikiečius ir Green Day primenantį rasizmą. Subjektyvi mano nuomonė. I hope you think different.

"A decent life" - trumputė įžanga prieš "Give me fire", kurią ir vėl ypatinga daro įmantrus Gustaf vokalas."Coma, you're my brightest shining star, you're my darkness in the morning, winter morning" . Žavi tai, kad nereikia būti amžinai verkiančiais iglesiais, jog pasakytum kažką nuoširdaus.

Vienuoliktoji albumo daina "Go out tonight" originali savo atlikimu: ją atlieka abu grupės vokalistai ir būtent tai jai suteikia išskirtinumo. Let's drink up for those who left us standing at the gates of dawn and all the bastards leaving us without a cause; They'll trail us down and kill us

Albumas baigiasi "The Shining" (įdedu akustinį variantą). Ką galiu pasakyti apie dainą? Jeigu būčiau vyras ir pirščiaus mylimąjai, imčiau gitarą ir atlikčiau būtent šią. "...and I like the fact that I'm getting old and I don't know what to do when all I need is you close to my heart but It's you, I see my love come shining through"

Išvados? Švedijoj muzika nesibaigia ties ABBA! Ši švedų penkeriukė kontrastiškai įvairiapusė: užveža savo greitomis melodijomis arba sukuria romantišką atmosferą akustiniais šedevrais. Beje, nepatingėkit pasiklausyti akustinio "Gloria" įrašo ir kitų grupės darbų.

Hugs and kisses, always yours Birutė.

We sold our souls for music

Interviu su Colours of Bubbles

The Colours Of Bubbles dovanoja singlą

SINICKI & SINICKI at SIENA, 2011 11 12

Gravity The Seducer

Arctic Monkeys - Evil Twin

MYLO XYLOTO. "It means whatever you want it to mean."

Fonograma Kongresų rūmuose arba Richard Clayderman

što? The Kooks

Liverpool @ POGO Šiauliai

So why should you be fighting me?

Better Left Invisible(?)

so happy i was invited, give me the reason to get out of the city

Just don't sit down 'cos he's moved your chair

Bieber-Fever

You're Above And Beyond Me

Calm Down People

10 priežasčių, kodėl gera muzika Lietuvoj niekad neklestės

Suck It And See

Soulmates never die

Buvau LIVERPOOL'io gimtadieny..

Peace. Love. Rock n Roll.

"Dabartinės “aš” kūrėjai - nuoširdžiai jums dėkoju" arba "Music - me gusta"

Dainos, man primenančios vaikystę

Paris Spring

Ooh na na, what's my name?

Dalykai, Kurių Nepaneigsi Pavasarį

Top 5 Best Videos So Far

5 geriausios meilės dainos

Flamingo vs

Kodėl 99% mano minčių yra lyrics'ai?

Make our escape, you're my own papillon.

COVER POWER!

aš, muzika ir 2010

(Ne)Maži Elfo Atradimai

EP "Today I'm Feeling Better Than Ever"

Dešimt Priežasčių Išgyventi Žiemą

RECENZIJA: Tomas Sinicki, acoustic @SIENA, 2010-11-27

Šią savaitę rekomenduojam

Šią savaitę rekomenduojam

Kaip ji šoka, kaip moka pakratyt!

Liko 33 dienos

Autumn Music

Muzika + Vasara ’10 = ?

What do you think about four British lads called The Kooks?

today i'm feeling better than ever

Sapnuose Dainuojantis Vaiduoklis

What makes you ease?

If My Life was a movie...

Hard as a rock

mano vasaros atradimai

TOPAI

I don't care what quality this record is.

Holiday Playlist

130 IndieRock dainelių

Give Me Fire!